Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas ketvirtadienį paskelbė, kad A. Radivoniką pripažįsta kaltu dėl neteisėto svetimų banko mokėjimo kortelių įgijimo, laikymo ir panaudojimo, neteisėto naudojimosi elektronine bankininkyste siekiant legalizuoti iš nusikalstamos veikos gautas lėšas bei dokumentų klastojimo. Už šiuos nusikaltimus teismas A. Radivonikui skyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą anksčiau neteistam nuteistajam atidėjo 2 metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistajam bus draudžiama išvykti už gyvenamosios vietos (miesto) ribų be Probacijos tarnybos žinios.

A. Radivonikas taip pat buvo kaltinamas dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla neturint reikalingos licencijos, tačiau dėl šių kaltinimų buvo išteisintas – nuo 2017 m. įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą mokslo darbų pardavimą, todėl, teismo nuomone, A. Radivoniko atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas administracine tvarka. Už tai numatyta ne didesnė kaip 3 tūkst. eurų bauda.

Administracinės atsakomybės klausimą teismas nutarė perduoti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai. Ji taip pat turės nuspręsti, ar iš A. Radivoniko turėtų būti konfiskuoti iš, įtariama, neteisėtos veiklos uždirbti pinigai.

Teismo nuosprendis dar neįsiteisėjo, jį bus galima skųsti apeliacine tvarka – ar šia tvarka A. Radivonikas pasinaudos, neaišku, nes teisėjo skelbiamo nuosprendžio kaltinamasis neužėjo klausyti į teismo salę: vos tik pamatęs DELFI fotografą vyras pasišalino iš teismo rūmų.

Nuosprendžio nesiklausė ir iš teisingumo rūmų išėjo ir kartu su A. Radivoniku atsakomybėn patraukta finansininkė Jelena Tarasova. Prokurorai įtarė, kad ji, klastodama dokumentus, padėjo A. Radivonikui įteisinti iš nusikalstamos veikos gautas lėšas, tačiau dėl šių kaltinimų moteris buvo išteisinta – jos veiksmuose nenustatyta tyčia.

Kaip pažymėjo itin didelės apimties baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas A. Cininas, nuteistasis A. Radivonikas studentams mokslo darbus pardavinėjo gana ilgą laiką – daugiau kaip 7 metus, už mokslo darbus į įvairias banko sąskaitas buvo atlikta net 950 mokėjimo pavedimų.

„Bendra gautų lėšų suma – 770 tūkst. litų (daugiau kaip 223 tūkst. eurų), nusikalstamos veikos padarytos 2003-2011 m.“, – skelbdamas nuosprendį pažymėjo teisėjas.

Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai buvo apklausę šimtus studentų, pasinaudojusių A. Radivoniko paslaugomis. Dalis jų buvo iškviesti į teismą ir kaip kaltinamieji, vengė žiniasklaidos dėmesio. „Aišku, kad gėda – juk viešai būsiu priverstas pripažinti, jog pirkau, o ne pats rašiau mokslo darbą“, – prisipažino vienas studentas.

Už 1,8 tūkst. litų gavo rašto darbą, kuris net netiko, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje automobilių techninį eksploatavimą studijavęs Mantas P. teisme prisipažino, kad pirko baigiamąjį mokslo darbą, kurio tema – automobilių servisų išplėtimas.

„Buvo sunku, reikėjo informacijos bent pradžiai, todėl internete radau daug skelbimų ir susisiekiau su vienu jų autorių, – teisme kalbėjo vaikinas. – Mokslo darbą žadėjęs parašyti žmogus prisistatė kaip Algis Sinkevičius, iš pradžių į jo nurodytą sąskaitą pervedžiau 140 Lt, tada jis man atsiuntė koduotą darbą, o kai sumokėjau dar 1 200 Lt, gavau jį jau atkoduotą. Kai sumokėjau likusius 460 Lt, gavau brėžinius“.

Dabar jau buvęs studentas sakė, kad susipažinęs su atsiųstu darbu liko labai nusivylęs: „Gavau kažkokį kažkam parašytą darbą, kuris man visiškai netiko“.

Andžejus Radivonikas
Jis pasakojo, kad susisiekęs su rašto darbą parašiusiu asmeniu prašė jį perrašyti, tačiau šis už tai pareikalavo sumokėti papildomai.

„Tada vėl prasidėjo – mokėti papildomai, todėl nutraukiau bendravimą, nes man parašytas darbas buvo visai ne į tą temą, kurios prašiau, – sakė 1,8 tūkst. Lt sumokėjęs vyras. – Pamačiau, kad čia bergždžias reikalas, todėl nutraukiau su tuo asmeniu bendravimą“.

Liudytojas neslėpė, kad kaltinamųjų suole sėdintį A. Radivoniką mato pirmą kartą.

„Jeigu žmogus rašo baigiamuosius darbus, jis turi žinoti, kokie yra keliami reikalavimai“, – klausiamas teisme aiškino jis.

Sudomino skelbimas su mažiausia kaina

Nemažą sumą už magistro darbą sumokėjo ir Mykolo Romerio universitete vadybą bei verslo administravimą studijavusi Rūta A.– per du kartus į nurodytą sąskaitą pervedė 1 530 Lt.

„Darbas buvo parašytas labai blogai, nekokybiškai, supratau, kad mane apgavo, – prisipažino ji. – Tada taip ir nebaigiau universiteto, tikiuosi, kad dabar užbaigsiu“.

Liudytoja pasakojo, kad 2010-aisiais turėjo parašyti darbą apie vandens politikos valdymą, tačiau dėl užimtumo darbe ir užklupusių motinystės rūpesčių pati to negalėjo padaryti.

„Tada nusprendžiau darbą nusipirkti – internete susiradau skelbimą, kreipiausi į tą asmenį, kuris buvo nurodęs mažiausią kainą“, – sakė Rūta.

Kaip ir kitiems studentams, Rūtai iš pradžių teko sumokėti avansą, po ko ji gavo koduotą darbą.

Kai asmeniui, prisistačiusiam kaip Andrius Rakauskas, sumokėjo dar 1,4 tūkst. Lt, moteris gavo visą darbą.

„Tai buvo visiška nesamonė – tik įvadas į darbą, prašiau pataisyti, kad bent į temą būtų, bet tas asmuo nesileido į diskusijas ir jau nebeatsiliepdavo į telefono skambučius“, – liudytoja suprato, jog buvo apgauta.

„Aš tai laikau savo klaida, iš to jau pasimokiau – pati esu kalta, man pinigų vis tiek niekas negrąžins“, – Rūta teigė, kad nesikreipė į policiją, nes suprato, jog „tokiais atvejais nieko neįrodys“.
Be to, ji pažymėjo, kad per apklausą tyrėjas esą nurodęs, jog net neverta pareikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo.

„Paprasčiau yra nieko nedaryti“, – pareigūno žodžius citavo ji.

Liudytoja teigė supratusi, kad A. Rakausku prisistatęs vyras iš tikrųjų yra kitas asmuo: „Buvo toks įspūdis, kad A. Rakauskas nelabai lietuviškai gali kalbėti“.

Pasak jos, šiuos įtarimus sustiprino ir tas faktas, kad ji pinigus už magistro darbą turėjo pervesti dar į kito asmens sąskaitą banke.

„Jeigu darbas būtų buvęs normalus, būčiau jį pridavusi kaip savo“, – teisme neslėpė mergina.

Bakalauro darbas – plagiatas

Pareigūnai išsiaiškino, kad įvairiose interneto svetainėse nuo 2003-ųjų spalio iki 2011-ųjų balandžio A. Radivonikas publikuodavo skelbimus, kuriuose buvo nurodyta referatų, baigiamųjų, magistrinių, bakalaurinių, kursinių bei kt. darbų rašymo veikla.

Skelbimų autorius nurodydavo svetimus vardus ir pavardes – Algis Sereika, A. Rakauskas, A. Sinkevičius, nors iš tikrųjų šią veiklą jis vykdė vienas.

Skelbimais susidomėjusieji asmenys už rašto darbus turėdavo pervesti pinigus į A. Radivoniko nurodytas sąskaitas – pareigūnai nustatė, kad kaltinamasis naudojosi trijų asmenų vardu išduotomis sąskaitomis keliuose bankuose.

Jis taip pat turėjo šiems asmenims išduotas mokėjimo korteles bei prisijungimus prie elektroninės bankininkystės.

Pareigūnai nustatė, kad už parduodamus rašto darbus gautus pinigus A. Radivonikas bandė legalizuoti, kai vieno asmens vardu buvo išimti įvairūs individualios veiklos leidimai – statybinių stalių ir dailidžių gamybai, vertimo paslaugoms, suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimui.

Baudžiamojoje byloje tik viena studentė, studijavusi socialinius mokslus, tyrimo buvo pripažinta nukentėjusiąja – toks buvo jos pageidavimas. Ji teigė, kad už darbą sumokėjusi 1 530 Lt sužinojo, jog jis yra plagiatas – jį vėliau rado internete.

„Turbūt jis buvo nukopijuotas ir atsiųstas man, nors turėjo būti parašytas naujas darbas – atsiųstas darbas yra plagiatas, aš sumokėjau pinigus už naują bakalauro darbą, bet gavau plagiatą“, – teisme sakė nukentėjusioji.

Kol vyko baudžiamasis procesas, teismas buvo areštavęs A. Radivonoko pinigines lėšas, esančias bankuose, taip pat žemės sklypus ir pastatus. Po nuosprendžio paskelbimo šis areštas paliktas galioti.