– P. Rossai, Jūs esate žinomas mediacijos ir elektroninio ginčų sprendimo ekspertas. Esate civilinių ginčų mediatorius, vadovavote Silicio slėnio produktų „eBay“ ir „PayPal“ Europos patariamajai valdybai, taip pat esate įvairių alternatyvaus ginčų sprendimo asociacijų narys, be to, konsultavote JK teisingumo ministeriją elektroninio ginčų sprendimo klausimais. Kokia buvo Jūsų karjeros pradžia? Kas Jus paskatino domėtis šiomis sritimis?
– Savo teisinę karjerą pradėjau nuo šeimos, civilinių, baudžiamųjų bylų advokato praktikos. Vėliau ėmiau specializuotis grupinių ieškinių, susijusių su medicinos įstaigų atsakomybe, srityje. Sėkmingai atstovavau ieškovams byloje prieš JK Vyriausybę dėl pacientų užkrėtimo ŽIV iš JAV importuotais kraujo produktais. Maždaug 1997 m. pradėjau specializuotis informatikos ir interneto teisės srityje. Tapęs kvalifikuotu mediatoriumi pasitraukiau iš advokato praktikos. Seniai domėjausi technologijomis ir jų taikymu sprendžiant ginčus, buvau vienas iš informacinės sistemos LAWTEL, skirtos aktualaus teisinio reguliavimo paieškai palengvinti, kūrėjų, padėjau sukurti advokatų darbo laiko ir pajamų apskaitos sistemą. 2000 m. JK sukūriau pirmąją elektroninio ginčų sprendimo sistemą „WeCanSettle“ (liet. mes galime susitarti), kuri tapo blind bidding ir mediacijos platformos „The Mediation Room“ (liet. Mediacijos kambarys) pirmtaku.
– Jūs aktyviai propaguojate mediacijos, kaip efektyvaus verslo ginčų sprendimo būdo, idėją. Kaip pats teigiate, tai pinigų leidimo vėjais alternatyva bylinėjantis. Jūsų nuomone, kokie yra esminiai alternatyvaus ginčų sprendimo privalumai?
– Kalbant apie verslą taikiai spręsti ginčus itin svarbu tais atvejais, kai yra susiklostę ilgalaikiai verslo santykiai. Juk jeigu kilus ginčui su nuolatiniu tiekėju, su kuriuo Jus sieja ilgalaikė abipusiu pasitikėjimu grindžiama partnerystė, Jūs paduosite jį į teismą, tai neabejotinai ne tik patirsite išlaidų, bet ir prarasite pasitikėjimą bei, labai tikėtina, patikimą tiekėją, o tai dar svarbiau. Priešingai, pasitikėjimu grįsti santykiai ir partnerystė tik sustiprės, jei sieksite draugiškai išspręsti nesutarimus.
Bet koks dviejų šalių, kurias sieja nuolatinio pobūdžio santykiai (šeima, kaimynystė, bendras darbas), ginčas gali padaryti labai daug žalos, jei jis perkeliamas į teismo salę, užuot abiem šalims radus sutarimą. Svarbių santykių išlaikymas yra pagrindinis mediacijos privalumas, nepriklausomai nuo materialaus rezultato. Teismo sprendimas, deja, neretai sukelia nusivylimą ir paskatina santykių griūtį.
Mediatoriai nesaistomi prievolės išspręsti ginčą išimtinai pagal teisės normas, todėl jie gali lanksčiau atsižvelgti į ginčo šalių interesus ir poreikius.
Kalbant apie vartotojų skundus, Colino Rule, buvusio „eBay“ ir „PayPal“ elektroninės ginčų sprendimo sistemos vadovo, atliktas tyrimas parodė, kad tie pardavėjai, kurie gavę vartotojų pretenzijas siekia ginčą išspręsti taikiai, turi daugiau ištikimų klientų.
– Šiandien turbūt visoms be išimties gyvenimo sritims didžiulę įtaką daro greito vartojimo įpročiai ir technologijos: žiniasklaidoje daugiau dėmesio skiriama antraštėms nei turiniui, nusipirkti beveik viską ar pradėti verslą galima neišėjus iš namų. Tai, žinoma, daro įtaką ir viešųjų paslaugų teikimo būdams. Jūs pabrėžiate technologijų, kaip patogesnio ginčų sprendimo įrankio, svarbą. Kokios yra pažangiausios technologijos šiuo atžvilgiu?
– Kol kas labiausiai išvystyta technologija, padedanti šalims pačioms spręsti ginčą, yra ICA sistemos. Žinomi jų produktai – „Smartsettle ONE and Smartsettle INFINITY“. Jie naudoja 8 patentuotus algoritmus. Naudojantis „Smartsettle ONE“ mėnesius teisme nagrinėjamas ginčas gali būti išspręstas per vieną valandą pačių šalių. Ši sistema taikoma tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas tik dėl pinigų sumos, kurią turi sumokėti viena šalis kitai. Šalys teikia siūlymus (angl. Bids), kurių nemato kita šalis (neatskleidžiant šalių derybinės strategijos), ir sistema pagal algoritmus pasiūlo susitarimą tuomet, kai šalių pateikti pasiūlymai sutampa arba yra artimi.
„Smartsettle INFINITY“ naudojama sudėtingesniems ginčams, pvz., vartotojų pretenzijoms, nagrinėti.
Dar viena įdomi sistema yra „Family Winner“, kurią sukūrė Viktorijos universiteto Australijoje profesorius Johnas Zeleznikovas. Ši sistema žaidimo forma padeda šalims išspręsti turto dalybas skyrybų atveju. Vykstant skyryboms dėl tvyrančių emocijų sutuoktiniai dažnai nukrypsta nuo ginčo esmės, kad užginčytų kito asmens pageidavimus dėl turto. Sistema padeda sutuoktiniams koncentruotis į tai, kurie turto elementai jiems patiems yra svarbiausi ir reikalingi. Sistema jau turi ir naują posistemę „Asset Divider“, kuri panašiais principais leidžia išspręsti turto dalybų klausimus ne šeimos bylose, o, pvz., ginčijantis verslo partneriams.
– Vis dar yra nuomonių, kad viešosios paslaugos, ypač kai kalbama apie teismų procesus, negali būti perkeltos į elektroninę erdvę taip, kaip pirkimai ar kitos paslaugos. Ar Jūsų paminėtos sistemos, taikomos, pvz., el. prekyboje, gali būti panaudotos ir viešosioms paslaugoms?
– Žinoma, tiesioginis pritaikymas nebūtų efektyvus, nes teismo procesas yra specifinis. Nepaisant to, kai kurie, pvz., „Amazon“ ar „Google“ naudojami analizės ir tikimybių apskaičiavimo algoritmai galėtų būti pritaikomi. Be abejo, aš nesiūlau automatiškai perkelti tokių algoritmų, tačiau apibendrinus turimą teismų praktiką sprendžiant tam tikros kategorijos ginčus ir atsižvelgiant į esminius principus galima siūlyti tam tikrus sprendimų variantus. Kad būtų automatizuotas kai kurių kategorijų ginčų sprendimo procesas, sistema turėtų siūlyti šalims šabloninius ginčo aprašymus (taip pat ir užpildyti standartizuotą klausimyną), nes kuo daugiau unikalaus teksto paliekama, tuo sudėtingiau automatizuotai siūlyti ginčo sprendimo variantus.
– Diegiant naujas technologijas ir sistemas vis tiek svarbus žmogiškasis faktorius, nes jomis naudojasi žmonės. Kaip Jūs manote, kokie yra svarbiausi aspektai ir iššūkiai kuriant naujas sistemas? Į ką reikia atkreipti dėmesį?
– Reikia turėti mintyje tai, kad visuomet bus žmonių, kuriems trūksta kompiuterinio raštingumo ar įrangos. Būtina sistemoje įdiegti pagalbos įrankius: dažniausiai užduodamų klausimų rubrikas, paprastas vizualiai pateiktas instrukcijas, kad į kuo daugiau paprastų klausimų vartotojas pats galėtų rasti atsakymus. Taip pat labai svarbu atlikti nuolatinę sistemos veikimo stebėseną ir ją tobulinti remiantis vartotojų nuomone.
Norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną aspektą, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nesvarbus. Skatinant žmones naudotis alternatyviais ginčų sprendimo būdais elektroninėje erdvėje reikėtų vengti sąsajų su vyriausybe, netgi vengti domeno, kuris būtų siejamas su vyriausybe. JK padaryta klaida, kai el. teismo paslaugos buvo pasiekiamos per Vyriausybės interneto svetainę gov.uk. Žmonėms tai gali sudaryti neutralumo trūkumo įspūdį ir atgrasyti nuo naudojimosi tokiomis paslaugomis.
KOMENTARAS
Doc. Dr. Rimantas Simaitis, advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas
Teisiniai procesai, ypač ginčų sprendimų, pasižymi inertiškumu, yra santykinai konservatyvūs, naujovės įsileidžiamos labai atsargiai, reikia laiko prie jų priprasti. Todėl diegiant naujoves ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tiek apmokymui, tiek paaiškinimui, kodėl būtent šios naujovės turėtų pagelbėti sprendžiant ginčus teismuose arba vykdant kitą veiklą.
Kuriant ir integruojant esamas ir naujas technologijas į ginčų sprendimo mechanizmus, svarbu atsižvelgti į kokybę, patikimumą, ilgaamžiškumą, saugumo klausimus (kibernetinę saugą), vartotojų lūkesčius ir jų tenkinimą, nusiteikimą, mentalitetą. Reikia organizuoti mokymus vartotojams, ir tie mokymai turi būti intensyvesni negu kitų technologijų atveju.
Svarbu akcentuoti, kad mums, teisininkams, labai svarbu saugumas, be to, mums klaidos gali kainuoti labai daug, jos būna labai skaudžios ir gali sukelti įvarius skandalus. Dėl to mes geriau 20 kartų įvertinsime, negu leisime padaryti klaidą. Vis dėlto kalbėdamas apie perspektyvas galiu pasakyti, kad artimiausioje ateityje LITEKO sistema turės būti atnaujinama. Jos ciklas eina į pabaigą. Teisininkų bendruomenė turės pritaikyti naujus įrankius. Tai turėtų būti draugiškesnė vartotojams sistema. Todėl bendruomenė turi būti informuota, kad tuo metu, kai bus tobulinama LITEKO, klaidų neišvengsime.
Ateityje sprendžiant ginčus, manau, atsiras alternatyvų, vadinamųjų internetinių ginčų sprendimų. Tai yra europinės tendencijos. Mano nuomone, artimiausiu laiku jos išryškės ir Lietuvoje. Kalbant apie dirbtinį intelektą reikėtų pasakyti, kad Lietuvos teisinių technologijų segmente dirbtinio intelekto sistemos nėra taikomos plačia apimtimi.
Vienas kitas atvejis pasitaikė, bet tai labiau kraštutinis reiškinys. Yra daugybė kliuvinių – techninių, ekonominių.
Vis dėlto pažanga tikrai pastebima, ji didėja. Būtina pažymėti reikšmingą dalyką, kad Europos Taryba nustatė etinius principus, kiek, kokia apimtimi ir pagal kokius kriterijus dirbtinio intelekto sistemos galėtų būti įleidžiamos ir į teismų sritį. 2018 m. gruodžio 3 d. Europos Taryba patvirtino dirbtinio intelekto teismų veikloje etinę chartiją. Tai programinis, unikalus dokumentas, nurodantis, kokius parametrus turi atitikti dirbtinio intelekto mechanizmai, kurie būtų naudojami teismų sistemoje. Šis dokumentas pagrįstas ne tik futurizmu, bet ir studijomis ir technologinės pažangos pasiekimais. Jame suformuoti 5 pagrindiniai principai: dirbtinio intelekto mechanizmai, kurie įleidžiami į teismų veiklą, turi nepažeisti fundamentalių žmogaus teisių, privalo nediskriminuoti žmonių, būti patikimi, skaidrūs ir kontroliuojami žmonių, kt.