Šiais metais Lietuvoje vyks net treji rinkimai. Kovo 3 d. rinksime merus ir savivaldybių tarybas, gegužės 12 d. vyks Respublikos Prezidento rinkimų pirmasis turas, o gegužės 26 d. turėsime teisę rinkti savo šalies atstovus į Europos Parlamentą. Be to, 2020 m. naujai kadencijai rinksime ir Lietuvos Respublikos Seimą. Politinės kampanijos jau prasidėjusios, o šiuo rinkiminiu laikotarpiu itin aktualiomis tampa temos apie rinkėjų papirkinėjimą, balsavimą už atlygį ir kitas neteisėtas veikas, susijusias su vykstančiais rinkimais. Todėl svarbu žinoti, kas, už ką ir kaip baudžiamas dėl balsų pirkimo rinkimuose.

Atsakomybei pakanka siekio paveikti rinkėjo valią balsuoti

Pagal galiojančius teisės aktus pavojingiausiu pažeidimu, yra laikomas asmens, turinčio rinkimų teisę, papirkimas. Atsakomybė už tokią veiką yra numatyta Baudžiamajame kodekse. Už asmens, turinčio teisę rinkti, papirkimą gresia iki ketverių metų, o tokių neteisėtų veiksmų organizatoriams – net iki šešerių metų nelaisvės. Reikėtų atkreipti dėmesį , kad 2018 m. liepos 12 d. įsigaliojo nauja minėto straipsnio redakcija, kuri sugriežtino atsakomybę už rinkimų teisę turinčio asmens papirkimą. Tikėtina, kad tokius pakeitimus paskatino būtent artėjantys 2019 m. rinkimai.

Pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą vien rinkėjo papirkimo fakto tam, kad kaltininkas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nepakako. Siekiant asmenį nubausti už rinkėjų papirkimą reikėjo nustatyti dar ir tai, kad tokiais veiksmais buvo trukdoma asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti, t. y. bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleista ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkintas. Priėmus Baudžiamojo kodekso pakeitimus, teisėsaugos pareigūnams nebereikės nustatyti ir įrodyti, kad padaryta įtaka rinkėjui paveikė jo valią. Atsakomybė rinkėjų balsų pirkėjams bus taikoma nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui pavyko sukliudyti rinkimų teisę turinčiam asmeniui įgyvendinti jo valią, ar ne.

Gali būti baudžiami ir rinkėjai

Svarbu paminėti, jog teisinė atsakomybė rinkėjams dėl balsavimo rinkimuose už atlygį taip pat yra numatyta, tačiau tokia veika laikoma mažiau pavojinga ir už ją numatyta administracinė atsakomybė. Rinkėjų balsavimas už atlygį ar siūlymasis balsuoti už atlygį rinkimuose ar referendume užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų.

Beje, artėjant šių metų rinkimams buvo pakoreguotas ir Administracinių nusižengimų kodeksas, išbraukiant iš jo kurstymą už atlygį balsuoti rinkimuose ar referendume. Praktikoje iki tol dažnai kildavo sunkumų atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už rinkėjų papirkinėjimą. Tačiau po aukščiau paminėtų įstatymo pakeitimų asmenų veiksmai, perkant rinkėjų balsus, esant visoms kitoms būtinoms atsakomybės sąlygoms, vertinami tik Baudžiamojo kodekso prasme.

Uždrausta rinkėjams dalinti bet kokias dovanas

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad praėjusiais metais įsigalioję rinkimų įstatymų pakeitimai panaikino galimybę dalinti rinkėjams mažareikšmes dovanas, kurių vertė yra iki 1,45 euro, kas buvo leidžiama per anksčiau vykusius rinkimus. Iki šiol buvo įprasta, kad rinkimų laikotarpiu partijos, kandidatai, jų patikėtiniai dalindavo žmonėms įvairius suvenyrus – rašiklius, užrašų knygutes, bloknotus, ženkliukus, magnetukus, saldainius, kitas dovanėles su kandidatų simbolika. Tačiau per šiais metais ir ateityje vyksiančius rinkimus bet kokių, net ir mažos vertės, dovanų dalinimas rinkėjams bus laikomas rinkėjų papirkinėjimu. Dovanos šiuo atveju suprantamos kaip bet kokia turtinė nauda. Tai gali būti pinigai, įvairūs daiktai, tiek ir nemokamos pramogos rinkėjams – koncertai, spektakliai ar kt. renginiai.

Rinkėjų papirkimu ir toliau nebus laikomas spausdintos medžiagos – lankstinukų, kalendorių, atvirukų ar lipdukų – pažymėtos politinės partijos, visuomeninio rinkimų komiteto ar kandidatų simbolika, neatlygintinis platinimas.