„Žemės grąžinimas valstybei yra ypač sudėtingas procesas, tačiau dėl valdžios institucijų delsimo pareiškėjas patyrė nežinomybę“, – paskelbė Strasbūro teismas.
Kaip pranešė Vyriausybės atstovė EŽTT, dar 2017 m. spalį priimtu sprendimu dėl esmės EŽTT, vertindamas, ar tai, jog pareiškėjui iki šiol visa apimtimi nėra atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą ir nėra išmokėta jokia kompensacija, konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijoje garantuojamą teisę į nuosavybės apsaugą.
Pasak teismo, nors valdžios institucijos nebuvo visiškai neaktyvios šioje byloje, tačiau valdžios institucijų veiksmai neatitiko „gero administravimo“ principo, teisinga pusiausvyra tarp bendrojo visuomenės intereso ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų nebuvo užtikrinta ir pareiškėjas dėl to patyrė pernelyg didelę naštą.
Spręsdamas dėl žalos atlyginimo EŽTT paragino Lietuvą ir pareiškėją susitarti. Bet jis neįvyko – pareiškėjas reikalavo daugiau kaip 585 tūkst. eurų sumos – rinkos vertės kainos už tėvo turėtą žemę, į kurią nuosavybės teisės vis dar nebuvo atkurtos. Jis taip pat siekė prisiteisti 16 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Vyriausybės nuomone, toks reikalavimas buvo pernelyg didelis ir nepagrįstas, nes valstybė neturi pareigos atlyginti rinkos vertės kainą už sovietmečiu nacionalizuotą žemę. Be to, Vyriausybė nurodė, kad pareiškėjas buvo įtrauktas 1 650 numeriu į eilę 0,12 ha žemės sklypui individualiai statybai Vilniaus mieste gauti, ir pabrėžė, kad dėl žemės trūkumo nebus įmanoma suteikti pareiškėjui lygiavertį žemės sklypą Vilniuje, todėl piniginė kompensacija buvo geriausias būdas atlyginti pareiškėjui už nuosavybės teises į likusią žemės dalį.
Įvertinusi, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į eilę 0,12 ha žemės sklypui individuliai statybai gauti, Vyriausybė paskaičiavo, kad už likusį žemės sklypą – 9,2705 ha – būtų galima išmokėti piniginę kompensaciją – 26 805,84 eurus. Vyriausybės nuomone, suma, kurios pareiškėjas reikalavo neturtinei žalai atlyginti, taip pat buvo per didelė. Ji nurodė, kad suma neturtinei žalai atlyginti galėtų būti 4 tūkst. Eur, bet ne daugiau kaip 8 tūkst. Eur.
EŽTT priminė, kad sprendimais, kuriais nustato pažeidimus, valstybės įpareigojamos nutraukti pažeidimus ir atlyginti žalą, kuo įmanoma tiksliau atkurdamos iki pažeidimų buvusias situacijas. Jeigu pažeidimo prigimtis leidžia restitutio in integrum, valstybė atsakovė privalo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Jeigu nacionalinė teisė tokios galimybės nenumato arba leidžia tik dalinį atkūrimą, Konvencija suteikia teismui galios paskirti nukentėjusiajai šaliai tinkamą kompensaciją.
Atsižvelgdamas į savo išvadas sprendime dėl esmės, EŽTT pabrėžė, kad Konvencija neriboja Valstybių narių laisvės nustatyti nuosavybės atkūrimo apimties ar pasirinkti sąlygų, kuriomis nuosavybės teisės būtų atkurtos. Nos įstatyme reikalaujama, kad už atimtą nuosavybę paskiriama kompensacija būtų „pagrįstai susijusi“ su jos verte, ta pati taisyklė netaikoma situacijose, kuriose nuosavybė buvo prarasta ne dėl valstybės atsakovės veiksmų, o tik siekiama sumažinti padarinius, atsiradusius dėl nuosavybės praradimo ne dėl valstybės kaltės.
EŽTT nesutiko su pareiškėju, kad jam būtų atlyginta žemės rinkos vertės kaina, nes tokios teisės nacionalinė teisė negarantuoja. Teismas atkreipė dėmesį, kad žemės vertė nacionalinių teismų sprendimais šioje byloje nebuvo nustatyta, ir kad ji turi būti įvertinta pagal taikytiną teisę – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“.
EŽTT, atkreipdamas dėmesį į tai, kad pareiškėjas turi teisę gauti žemės sklypą individualiai statybai Vilniuje, pabrėžė, kad skaičiuojant pareiškėjo patirtą žalą turi būti atsižvelgta į bet kokią pareiškėjo gautą kompensaciją, tačiau pastebėjo, kad pareiškėjui vis dar nebuvo suteiktas žemės sklypas individualiai statybai. Todėl buvo preziumuota, kad šiuo metu pareiškėjas vis dar negavo jokios kompensacijos.
Jeigu nacionalinėms valdžios institucijoms vėliau būtų pateikti kokie nors reikalavimai, pastarosios turėtų teisę atsižvelgti į kompensaciją, kurią šiuo sprendimu priteisė EŽTT. Be to, teisėjai priminė, kad jis jau nusprendė, jog dalinės restitucijos principas, siekiant ištaisyti klaidas, atitinka Konvenciją, ir kad kompensacijos dydis už seniai prarastas nuosavybės teises gali būti įvertintas pagal metodikas, nustatytas nacionalinėje teisėje, o ne pagal rinkos vertę.
Todėl EŽTT nusprendė, kad priteisti pareiškėjui 26 tūkst. 100 Eur turtinei žalai atlyginti yra pagrįsta. Be to, Teismo nuomone, dėl užtrukusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl nusprendė jam priteisti 6,5 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimui.