Tačiau tai – negalutinė suma, kurią gavo kaliniai: prieš tai jiems kompensacijas buvo priteisę ir Lietuvos teismai. Strasbūro teisėjai nutarė, kad jos yra pernelyg mažos ir kalinių problemų nesprendžiančiai Lietuvai nurodė sumokėti daugiau.
Kaip informuoja Vyriausybės atstovė EŽTT, kaliniai skundėsi dėl žeminančių orumą kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Alytaus pataisos namuose ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Anot Strasbūro teismo, O. Tamašauskas nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Lietuvos teismai buvo nustatę, kad 629 dienas suimtajam teko nuo 1,72 kv. m iki 16,96 kv. m asmeninio ploto.
„Kadangi kalinimo įstaigos administracija negalėjo pateikti tikslaus kameroje laikomų asmenų skaičiaus, Lietuvos teismai pripažino, kad visą šį laikotarpį pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos ir priteisė 3 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti“, – nurodė Vyriausybės atstovai.
Šioje byloje Strasbūro teismas buvo gavęs Vyriausybės pasirašytą vienašalę deklaraciją, kuria Lietuva pripažino, kad O. Tamašausko kalinimo sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriuje neatitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (Konvencija) numatytų reikalavimų, todėl skundą pateikusiam vyrui pasiūlė 5 tūkst. Eur kompensaciją, o bylą paprašė išbraukti. Tačiau EŽTT nutarė, Vyriausybės pasiūlyta kompensacija neatitiko teismo priteisiamų kompensacijų panašiose bylose, todėl atmetė Vyriausybės prašymą išbraukti peticiją iš bylų sąrašo ir sprendė bylą iš esmės – O. Tamašausko kalinimo sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pripažintos netinkamomis ir jam priteista 6,4 tūkst. Eur kompensacija.
Tuo metu nuteistasis H. Radzevičius Strasbūrui skundėsi kalinimo sąlygomis Alytaus pataisos namuose, kur jis atliko bausmę nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d.
Lietuvos teismai buvo nustatę, kad 140 dienų H. Radzevičiui teko 2,96 kv. m asmeninio ploto, tačiau tokį trūkumą laikė nereikšmingu, kurį galėjo kompensuoti judėjimo laisvė pataisos namuose, ir apsiribojo pažeidimo konstatavimu.
Šioje byloje teisėjai nusprendė, kad vyro kalinimo sąlygos 140 dienų buvo netinkamos ir jam priteisė 3,2 Eur kompensaciją.
Tuo metu kitoje byloje suimtasis V. Michno skundėsi kalinimo sąlygomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. ir nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. spalio 5 d.
Lietuvos teismas V. Michno už 245 d., praleistas netinkamomis sąlygomis, buvo priteisęs 1,5 tūkst. Eur kompensaciją, o už 176 d. – 869 Eur. Strasbūras konstatavo, kad tokia kompensacija nepakankama, be to, buvo atsižvelgta į Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) ataskaitas, kuriose CPT ne kartą pažymėjo, kad materialinės kalinimo sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra labai prastos. Teismas negalėjo sutikti, kad asmeninio ploto trūkumą kompensavo atitinkamos materialinės sąlygos, pakankama judėjimo laisvė bei veikla už kameros ribų, todėl pripažino Konvencijos pažeidimą.
V. Michno taip pat skundėsi dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo jo kardomojo kalinimo laikotarpiu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas keletą kartų prašė įstaigos administracijos suteikti jam ilgalaikius pasimatymus su sugyventine ir seserimi, taip pat į tai, kad pareiškėjo kardomojo kalinimo laikotarpis truko 2 metus ir 5 mėnesius, nusprendė, kad toks apribojimas nebuvo būtinas demokratinėje visuomenėje ir pripažino teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimą.
Strasbūras V. Michno priteisė 3,7 tūkst. Eur neturtinės žalos kompensaciją.