„Apie kokį teisingumą Lietuvoje galime kalbėti, jeigu žmogžudys, neatlikęs net minimalios laisvės atėmimo bausmės, gali būti paleistas į laisvę?“ – nusivylimo teisine sistema neslėpė nužudytosios vaikai. Anot jų, už gerą elgesį V. Mockus iš pataisos namų jau yra perkeltas į laisvėje esančius Pakelės namus, todėl be jokių kliūčių gali vaikščioti laisvėje, savaitgaliais nakvoti savo namuose, naudotis mobiliojo ryšio telefonu ir kitais privalumais, kurie draudžiami kitiems zonoje esantiems nuteistiesiems.
„Mes tenorime tik vieno – kad būtų įvykdytas teisingumas, o jo, deja, kol kas mes nematome, susidaro įspūdis, jog visi tik ir stengiasi, kad žudikas kuo greičiau būtų išleistas į laisvę“, – sakė šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Martynas Juškelis.
Emigranto kelią pasirinkęs jo brolis Šarūnas neslepia, kad visą šeimą pribloškė Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos sprendimas pritarti dėl V. Mockaus paleidimo į laisvę, šiam atlikus vos 4 iš 10 metų laisvės atėmimo bausmės. Maža to, komisijos nariai nutarė net neatsižvelgti į nužudytosios artimųjų nuomonę dėl galimybės žudiką paleisti anksčiau laiko į laisvę – esą pareiškė, jog jų nuomonė net neįdomi.
„Mums yra padaryta didžiausia žala – netekome mamos, ji buvo žiauriai nužudyta, mūsų šeima išardyta ir dar iki šiol po netekties negalime atsigauti, – sakė Š. Juškelis. – Ir tada mums į akis pasako, kad mūsų sielvartas ir nuomonė yra menkaverčiai. Ką belieka sakyti ir kur kreiptis? Kokie, atsiprašant, žmonės dirba toje Lygtinio paleidimo komisijoje, jeigu jiems atrodo teisinga ir normalu į laisvę paleisti tokį šaltakraujį žmogžudį, kalėjusi vos puspenktų metų? Ir, blogiausia, šis košmaras dar nesibaigė, prabėgs pusė metų, o žudikas vėl galės prašytis išleisti į laisvę...“
Šarūno ir Martyno motina Palmira Juškelienė buvo nužudyta dar 2014 m. kovo 7 d. vienoje Vilniaus gimnazijoje – 55 metų moteriai plaktuku ir kirstuku į galvą buvo suduoti ne mažiau kaip 8 smūgiai bei 4 kartus peiliu durta į krūtinę (ekspertai nustatė, kad moteris peiliu buvo badoma jau nebegyva). Po nužudymo moters kūnas net tris dienas pragulėjo gimnazijos rūsyje – sužinojęs, kad į mokyklą atvyko policijos pareigūnai, tuomet 47 metų V. Mockus prisipažino, jog nužudė tuo metu jau kaip dingusią be žinios ieškomą moterį. Žudikas taip pat parodė, kur slepia kūną – anksčiau, nors jo prašė nužudytosios sūnūs, vyras taip ir neišdrįso prisipažinti, ką padarė.
„Man iki šiol kūnas eina pagaugais, tai vis regiu prieš akis, savigrauža dėl to, ką padariau, manęs neapleidžia – negaliu paaiškinti ir pateisinti savo veiksmų“, – kai nužudymo byla buvo nagrinėjama teisme, V. Mockus sakė, kad pripažįsta savo kaltę, gailisi. Bet kai dėl to buvo nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme, nuomonę pakeitė – nuosprendį skundė aukštesnės instancijos teismui, bandė sumenkinti savo vaidmenį, ėmė šmeižti nužudytąją, žeminti jos šeimos narius.
Iš pataisos namų – netikėta žinia
„Baisiausia, kad jis savo elgesį bandė pateisinti kaip būtinąją ginti, ėmė aiškinti, kad tądien jam buvo „atėjusi rūstybės diena“, o jis suveikė kaip saugiklis“ tarp mano mamos ir visuomenės“, – teigė Šarūnas.
Anot jo, pozicijos dėl įvykdyto ir negrąžinamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo V. Mockus nepakeitė būdamas ir pataisos namuose – toliau bando save pateisinti.
„Sunku patikėti, kad net dabar nuteistasis toliau neprisipažįsta įvykdęs itin sunkų nusikaltimą, savo veiksmams turi pateisinimų, ir per šį bausmės atlikimo laiką nėra pasikeitęs, – sakė Šarūnas. – Juk atliekama bausmė turi paveikti nuteistąjį, jog jis daugiau nenusikalstų – kategoriškas atsisakymas pripažinti, jog nužudymas buvo tyčinis, netgi sugebėjimas pateisinti tokį žvėrišką poelgį kaip savigyną prieš suluošintos moters puolimą, mus šokiruoja dar labiau.“
Jis niekaip negali pamiršti tos dienos, kai prieš puspenktų metų vieną dieną dingo jo motina.
Kai V. Mockus buvo įkalintas Pravieniškių pataisos namuose, nužudytosios vaikams nedaug, bet kažkiek palengvėjo – gal žudikas atsikvošės, pagalvos, ką padarė, o paskui kaip įmanydamas bandys išpirkti savo kaltę. Bet tai tebuvo tik savęs apgaudinėjimas – nuteistasis galvojo ne kaip išpirkti savo kaltę prieš nužudytosios šeimą, o kaip kuo greičiau ištrūkti į laisvę. Ir jam beveik pavyko – už grotų praleidęs vos pusketvirtų metų V. Mockus buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namams priklausančius Pakelės namus. Čia nuteistieji gyvena visai kitokį gyvenimą – jie jau pratinami prie gyvenimo laisvėje, todėl dienos metu gali išeiti iš įkalinimo įstaigos, dirbti ir naudotis kitais laisvėje esančių žmonių privalumais.
Pribloškianti naujiena
Šio „teisingumo principo“ pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija ir netaikė – surengė posėdį, kuriame pritarė, kad net pusės bausmės neatlikęs žudikas, kuris zonoje net buvo baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, būtų paleistas į laisvę. Apie tai, kad bus svarstomas toks klausimas, buvo pranešta ir nužudytosios vaikams – jiems leista pateikti savo nuomonę per dešimt dienų. Tačiau atsakymas niekam nebuvo reikalingas – vos tik išsiuntę laišką su pasiūlymu pasisakyti, komisijos nariai surengė posėdį ir net nelaukę, kol gaus atsakymą, nutarė teismui siūlyti V. Mockų paleisti į laisvę. Nes jis to vertas.
Tiesa, tokiai nuomonei nepritarė viena komisijos narė, savo atskirojoje nuomonėje nurodžiusi, kad žmogžudys atliko per trumpą laisvės atėmimo bausmę.
Komisijos posėdyje nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad V. Mockus iki šiol taip ir neatlygino nukentėjusiesiems teismo nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos – nesumokėjo nė cento. Tiksliau – net šio klausimo nesvarstė, nes paaiškėjo, kad įkalinimo įstaigai iš Pravieniškių pataisos namų net nebuvo perduota informacija, jog tokie ieškiniai yra priteisti.
„Kai mes gavome komisijos laišką su siūlymu pateikti savo poziciją dėl galimybės V. Mockų paleisti į laisvę lygtinai, parašėme atsiliepimą, kuriame kategoriškai nepritarėme tokiai nuomonei, bet vėliau sužinojome, jog mūsų pozicija net nebuvo svarbi, komisija ir be mūsų priėmė sprendimą, – stebėjosi Šarūnas. – Vėliau mums teisinosi, kad mūsų nuomonė yra nesvarbi, bet parašytas atsiliepimas bus persiųstas teismui, kuris nagrinės klausimą dėl lygtinio paleidimo.“
Nužudytosios vaikai įsitikinę, kad jeigu ne principinga teisėjų pozicija, V. Mockus šiandien jau būtų laisvėje – iš pradžių žudiko lygtiniam paleidimui nepritarė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, o vėliau, kai nuteistasis pateikė apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo teisėjai Gintaras Dzedulionis, Laureta Ulbienė ir Arūnas Kisielius.
„Norėtume padėkoti teisėjams, kurie nagrinėjo nuteistojo V. Mockaus prašymą dėl lygtinio paleidimo, – sakė motinos netekę broliai. – Pagaliau bent viena institucija atsižvelgė į mūsų poziciją, blaiviai įvertino faktines aplinkybes ir medžiagą, todėl, mūsų nuomone, priėmė teisingą sprendimą. Taip pat ačiū norime tarti ir Lygtinio paleidimo komisijos narei, kuri nepritarė V. Mockaus paleidimui – bent kažkas šioje komisijoje turi sąžinės jausmą. Kodėl taip nutiko, mes tik galime svarstyti, tačiau V. Mockus ne kartą gyrėsi, jog už grotų ilgai nebus. Ir štai po pusės metų jis vėl galės prašytis į laisvę – šios dienos laukiame su didele baime. Belieka mums apsišarvuoti kantrybe ir pasitikėti teismais, nes kitos institucijos akivaizdžiai yra suinteresuotos kuo greičiau paleisti žmogžudžius, o ne užtikrinti teisingumo įgyvendinimą.“
Nevertina savo veiksmų kritiškai
Bet teismas nepritarė komisijai – atsisakė patvirtinti nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo – teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, nuteistojo asmenybę, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius įgūdžius ir kitas reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis, kuomet nuteistasis nėra realiai atlikęs net pusės jam paskirtos bausmės, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.
Bet V. Mockus nebuvo linkęs susitaikyti su šiuo teismo nutarimu – jį apskundė aukštesniajam teismui. Savo skunde jis nurodė, kad teismas nepagrįstai kaip vieną iš nepaleidimo lygtinai motyvų vertino įvykdyto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, tai, pasak nuteistojo, negali turėti įtakos lygtinio paleidimo klausimui. Taip pat jis nurodė, kad nagrinėjant bylą dėl nužudymo viešai atsiprašė nukentėjusiųjų, iki šiol dėl nusikaltimo gailisi, išgyvena vidinę dramą ir prisiima visą atsakomybę dėl įvykusios tragedijos.
„Manau, kad galiu būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, beveik metus, būdamas Pusiaukelės namuose, aš be sargybos laisvai juduvisą darbo dieną po miestą pagal iš anksto numatytus maršrutus, išeiginėms vykstu namo, kur privalau nakvoti nuo 22 iki 6 val.“, – V. Mockus sakė, kad nė karto nepažeidė režimo reikalavimų.
Tačiau ir šie argumentai neįtikino teisėjų – jų teigimu, formaliai V. Mockus galėtų būti paleistas į laisvę, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
„Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema, tačiau taip pat turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis“, –rašoma teismo nutartyje.
Teisėjų teigimu, bausmės atlikimo metu V. Mockus buvo 8 kartus skatintas, atliko daug gerbūvio darbų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.
„Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, – pabrėžė teismas. – Nors yra akivaizdūs teigiami nuteistojo taisymosi pokyčiai, tačiau jo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.“
Pasak teisėjų, V. Mockus yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis.
„Nusikaltimas įvykdytas esant nuteistajam brandaus amžiaus, – nurodė teismas. – Apygardos teismui pateikti duomenys bei socialinio tyrimo išvada liudija, kad V. Mockus tyrimo eigoje keitė parodymus ir nors esminių aplinkybių jis neneigė, pripažino smurtinius veiksmus, kas buvo pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau šiame kontekste svarbu paminėti tai, kad V. Mockus paskirtos bausmės vykdymo stadijoje teigia, jog jo veiksmai buvo savigynos tikslais, veika buvo impulsyvi, neplanuota jo paties reakcija į aukos provokacijas bei puolimą (nors tokią versiją teismai yra atmetę). Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai patvirtina, jog šiuo metu nuteistasis vis dar nevertina savo neteisėtų veiksmų kritiškai, nepakankamai suvokia savo neigiamo elgesio pasekmių, o jo deklaruojamas kaltės pripažinimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje lėmė ne sąžiningas nuteistojo suvokimas apie savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, bet noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos.“