„Amžiaus byloje“ įtarimai pareikšti Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai ir koncernui „MG Baltic“. Be šių juridinių asmenų, kaltinimai pateikti fiziniams: eksliberalams Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui ir Šarūnui Gustainiui, eksdarbiečiui Vytautui Gapšiui ir buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

Valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras Justas Laucius. Bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją sudaro Nijolė Žimkienė (pirmininkė), Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.

Į antradienio posėdį susirinko visi kaltinamieji. Po 7 valandas (su pertraukomis) trukusio teismo posėdžio apie 15.30 val. paskelbta jo pabaiga. Kitas posėdis vyks kitą pirmadienį, jo metu parodymus duos R. Kurlianskis.

Teismo procesas įsibėgėjo

Pirmieji aprašomos bylos posėdžiai vyko dar birželį. Jų metu bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija buvo užversta prašymais – vieni kaltinamieji norėjo laisviau lankyti posėdžius, kiti – atgauti pareigūnų kratų metu paimtus pinigus, treti – nušalinti ir teismą, ir prokurorą.

Prašymais svaidytasi ir teismui grįžus po vasaros pertraukos – antradienį jų pateikta bent 4. Tačiau įpusėjus teismo posėdžiui buvo paskelbta apie trumpą pertrauką, po kurios pradėtas kitas teismo proceso etapas – įrodymų vertinimas.

Teisėjams, kaltinamiesiems ir jų advokatams po pertraukos susirinkus į salę prokuras J. Laucius pradėjo supažindinti susirinkusius su kaltinamojo akto medžiaga.

Prokurorui baigus skaityti kaltinamąjį aktą, atėjo eilė kaltinamiesiems pasakyti, sutinka jie su bylos ar ne.

Nepripažįsta ir vadina kvailyste

Pirmasis prie tribūnos stojo buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis. Jis sakė jam pateiktų kaltinimų nesuprantąs. „Sudėtinga suvokti, už kurių veiksmų atlikimą esu kaltinamas (...)“, – kalbėjo R. Kurlianskis. Nepaisant to, parodymus duoti jis sutiko.

E. Masiulis kalba panašiai ir kaltinimus vadina „prasilenkiančiais su realybe“.

„Aš sunkiai suvokiu man pateiktus kaltinimus, jie gana dažnai prasilenkia su realybe. Kaltinamajame akte nurodytų kaltinimų aš nepripažįstu, tačiau sutinku duoti parodymus“, – sakė E. Masiulis

V. Gapšys sakė, kad kaltinimų taip pat nesupranta ir teigė kaltinamajame akte pamatęs techninių klaidų. Anot jo, kai kuriuos kaltinamajame akte nurodytus epizodus sunku suprasti dėl esą neteisingai surašyto kaltinamojo akto.

Civilinės teisės prasme drįstu teikti, kad aktas yra nonsensinis – kažkokia kvailystė. Civiline prasme tokia byla net į teismą nekeliautų.
Vaidotas Sviderskis

Eksdarbietis taip pat sakė nesuprantąs, kodėl kai kurie epizodai jam inkriminuojami kaip kyšio paėmimas, o kitiems kaltinamųjų suole sėdintiems kolegoms už analogiškus epizodus taikomi švelnesni kaltinimai.

Š. Gustainis prokuroro kaltinimų taip pat nesupranta. „Kadangi nesuprantu, kuo esu kaltinamas, suvaržyta mano laisvė duoti parodymus“, – nuo tribūnos posėdžių salėje kalbėjo kaltinamasis.

G. Steponavičius, priešingai nei kai kurie jo kolegos, sakė, kad kaltinimus supranta ir net sutinka, kad kai kurie jo veiksmai galėjo atrodyti kaip nusikalstami. Tačiau jis su kaltinimais nesutinka, parodymus duos.

Koncerną „MG Baltic“ ginantis advokatas Linas Belevičius sakė, kad kaltės nepripažįsta, bet „yra pasiruošę paaiškinti kaltinamajame akte esančius neatitikimus“. Kaltinimų taip pat nepripažįsta ir Liberalų sąjūdis, tačiau partijai atstovaujantis advokatas Raimundas Jurka sakė, kad parodymus duos.

Justas Laucius

Darbo partija kaltinimų nepripažįsta ir teigia, kad kaltinamajame akte nurodyti teiginiai yra nelogiški. Partiją ginantis advokatas Vaidotas Sviderskis, teisėjos paprašytas patikslinti, ar supranta kaltinimą, atsakė: „Kalbant ūkiškai: prie butelio – suprantam, o kai išsiblaivom…“

„Kaltinamasis aktas iš principo yra grindžiamas buitinėmis sąvokomis. Parašoma, kad Darbo partijos vardu, tarsi pati partija būtų veikusi, tačiau neužsimenama nė viena fraze apie partiją kaipo tokią. Civilinės teisės prasme drįstu teikti, kad aktas yra nonsensinis – kažkokia kvailystė. Civiline prasme tokia byla net į teismą nekeliautų“, – jau po teismo posėdžio žurnalistams sakė V. Sviderskis.

Anot jo, neva prastai surašytas kaltinamasis aktas tiesiog trukdo tinkamai gintis nuo kaltinimų.

Po posėdžio E. Masiulis nenorėjo aiškinti, kas, anot jo, yra blogai kaltinamajame akte. Jis sakė tai išdėstysiąs kito posėdžio metu, kada duos parodymus.

Tačiau su kaltinamųjų nuomone apie neva neaiškiai surašyta kaltinamąjį aktą nesutinka prokuroras J. Laucius. Jis teigė, kad kaltinamasis aktas surašytas pagal visus reikalavimus ir tai esą yra ne kartą konstatavęs teismas.

Advokatas: buvo suvaržyta Masiulio laisvė

Kiek anksčiau teismo posėdžio metu nuskambėjo E. Masiulio advokato Mindaugo Bliuvo nuogąstavimas, kad atliekant kratą jo ginamojo gyvenamojoje vietoje buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė. Advokato minimos kratos metu įtariamojo namuose buvo rastas ir 106 tūkst. eurų, įtariama, kyšis.

„Visą kratos atlikimo laiką E. Masiulis negalėjo išeiti iš savo gyvenamosios vietos ir laukti, kol krata bus atlikta ir galės pasirašyti kratos protokolą. Nors E. Masiulis tuo metu buvo Seimo narys, jam nebuvo leidžiama palikti gyvenamosios vietos patalpų, taip suvaržant jo judėjimo laisvę“, – dėstė E. Masiulio advokatas.

Eligijus Masiulis

Anot jo, atliekant kratą net nebuvo gautas Seimo atstovų leidimas. M. Bliuvas kalbėjo, kad kratos metu E. Masiulis negalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų – tuo metu turėjo būti Seime.

Advokatas išvardijo ir dienos, kada E. Masiulio namuose buvo atiekama krata, darbotvarkę. Joje nurodoma, kad Seimo narys tądien „buvo priverstas“ praleisti rytinį plenarinį posėdį, Vyriausybės valandą.

Visą kratos atlikimo laiką E. Masiulis negalėjo išeiti iš savo gyvenamosios vietos ir laukti, kol krata bus atlikta ir galės pasirašyti kratos protokolą.
Mindaugas Bliuvas

„Atsižvelgiant į visa tai, ką išdėsčiau, atsižvelgdamas į Konstituciją, prašau teismo kreiptis į Konstitucinį teismą ir ištirti, ar mano nurodytos aplinkybės nepažeidžia Konstitucijos“, – prašė E. Masiulio advokatas M. Bliuvas.

Prokuroras J. Laucius teigė, kad Seimo nario laisvė nebuvo suvaržyta. Esą užfiksuotoje medžiagoje aiškiai matoma, kaip E. Masiulis buvo išleidžiamas į lauką, pavyzdžiui, parūkyti, ir galėjo nevaržomas vaikščioti.

Pats E. Masiulis atsakė, kad jam buvo neleidžiama atlikti tiesioginių Seimo nario pareigų (dalyvauti posėdžiuose), o rūkymas nėra tokia pareiga.

Visgi teisėjų kolegija šio prašymo nepatenkino, motyvuodama, kad „šioje stadijoje teismas nemato pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą“.

Nori bylą parsinešti namo

Posėdyje taip pat buvo išreikštas rūpestis, kad kaltinamiesiems ir jų advokatams neleidžiama kopijuoti kaltinamojo akto. Apie tai pareiškė ir kaltinamasis V. Gapšys. Atsistojęs teismui jis kalbėjo, esą nelogiška, kad neleidžiama kopijuoti teismo turimos medžiagos ir su ja susipažinti.

Teisėjų kolegijos nariui U. Trumpuliui patikslinus, kad kaltinamiesiems su bylos medžiaga galima susipažinti (tiesiog negalima jų kopijuoti), V. Gapšys sakė, kad bylos medžiagos yra per daug, kad su ja būtų galima susipažinti jos neišsinešant iš teismo rūmų.

Anot jo, „būtų daug paprasčiau, kad galėtumėme su bylos medžiaga ramiai susipažinti namuose ir pagaliau pradėti nagrinėti bylą“.

Tačiau teisėjų kolegija nepatenkino ir šio prašymo, mat jis yra pakartotinas – jau buvo pateiktas anksčiau.

Vėl prašė grąžinti bylą į prokuratūrą

Pirmuose teismo posėdžiuose kaltinamųjų advokatai pateikė aibę prašymų. Antradienio posėdis – ne išimtis. Pirmasis prašymą pateikė R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas. Jis dar kartą išreiškė norą grąžinti bylą atgal prokurorui.

Buvusio „MG Baltic“ koncerno viceprezidento advokatas pabrėžė, kad kaltinamasis aktas yra surašytas ne pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK). Dėl šios priežasties esą negalima R. Kurlianskio kaltinti pagal jame nurodytus kaltinimus.

Raimondas Kurlianskis

Jis vardijo skirtingus kaltinamajame akte nurodytus epizodus, kurie galimai pažeidė įstatymą, ir aiškino, kodėl šie, jo nuomone, pažeidžia BPK.

„Nusikalstamų veikų požymiai nurodyti netiksliai ir neaiškiai. (...) Tai pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir stabdo baudžiamąjį procesą. (...) Atsižvelgdamas į mano išvardytus motyvus prašau perduoti kaltinamąjį aktą bylą nagrinėjančiam prokurorui“, – savo kalbą reziumavo advokatas S. Slapšinskas.

Į R. Kurlianskio gynėjo žodžius J. Laucius atsakė, kad esą „kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės yra aiškios, konkrečios ir visai ne miglotos“. Dėl to jis paprašė teismo netenkinti S. Slapšinsko prašymo grąžinti bylą atgal prokurorui.

Po kelių akimirkų teisėjų kolegijos pirmininkė pasakė, kad prašymas nebus tenkintas – esą kaltinamajame akte nėra nustatyta pažeidimų, kurie neleistų pradėti nagrinėti bylos.

Panašus prašymas skamba ne pirmą kartą. Dar birželio mėnesį, trečiojo teismo posėdžio metu, kaltinamųjų advokatai prašė to paties – skyrėsi tik motyvai. Tąkart prašymas nebuvo patenkintas.

Kaltina siekus paveikti

Pirmus kartus teisėjų kolegija rinkosi dar vasaros pradžioje. Atidaromasis posėdis neįvyko, nes neatvyko vienas pagrindinių įtariamųjų G. Steponavičius. Kitame posėdyje kaltinamieji prašė nušalinti ir teismą, ir valstybės kaltinimą palaikantį prokurorą Justą Laucių.

Trečiajame posėdyje kaltinamieji prašė grąžinti bylą atgal į prokuratūrą, mat esą kaltinamasis aktas surašytas subjektyviai. Taip pat Š. Gustainis prašė jam sušvelninti kardomąją priemonę (prašymas patenkintas), E. Masiulis prašė nutraukti areštą konfiskuotiems pinigams (prašymas nebuvo patenkintas).

Įtariama, kad R. Kurlianskis duodamas kyšius ir kitaip papirkinėdamas politikus siekė naudos koncernui „MG Baltic“.

Kaltinamajame akte minima, kad jis davė kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui (106 tūkst. eurų), buvusiam partijos nariui Š. Gustainiui (8 tūkst. eurų) ir buvusiam Darbo partijos nariui V. Gapšiui (27 tūkst. eurų).

Buvusiam E. Masiulio pavaduotojui G. Steponavičiui pareikšti kaltinimai piknaudžiavimu be kyšininkavimo.