Klausk teisininko: ar priklauso kompensacija dėl mirties darbe?

Mano vyras buvo tolimųjų reisų vairuotojas, išvykęs į reisą (komandiruotė) į Rusiją, ten jį, rado mašinoje negyvą, rusų ekspertai nurodė, kad jis nusižudė. Tuo metu buvo labai dideli šalčiai, automobilis buvo sugedęs, kelias dienas aikštelėje buvo tvarkomas (ne servise, ne uždaroje patalpoje, bet lauke, spaudžiant -30 laipsnių šalčiui). Praėjo jau 3 mėn. dar neturime jokių duomenų apie tyrimą (rašiau tiesiai to miesto policijos vadovui, buvo atsakyta, kad dar vyksta tyrimas), dingo daug vyro daiktų, pinigai. Ar mano vaikams priklauso kažkokia kompensacija iš įmonės, kurioje vyras dirbo?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė.

Atsakant į Jūsų klausimą, visų pirma pastebėtina, kad ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, todėl šiuo atveju reikėtų ir būtų tikslinga sulaukti ikiteisminio tyrimo pabaigos, kai bus aišku, ar vyro mirties priežastis tikrai yra savižudybė.

Tuo atveju, jeigu vyro mirtis būtų pripažinta nelaimingu atsitikimu, vyro šeimos nariams priklausytų išmoka pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.

Tačiau pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą draudžiamuoju įvykiu nepripažįstamas nelaimingas atsitikimas, jeigu apdraustasis asmuo sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas.

Prie sąmoningo siekio, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas, galima priskirti ir savižudybę. Todėl jeigu pasitvirtintų, kad vyro mirties priežastis yra savižudybė, vyro šeimos nariams išmoka nepriklausytų.
Jeigu paaiškėtų, kad vyras mirė dėl prieš jį panaudoto smurto, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, toks įvykis nebūtų laikomas draudžiamuoju ir vyro šeimos nariams išmoka taip pat nepriklausytų, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.

Pažymėtina, jog įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės, pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais.

Pažymėtina, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

Vis dėlto, draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, kai ji pagal draudimo sutartį turi būti mokama apdraustojo mirties atveju, o mirtis įvyko dėl savižudybės, bet draudimo sutartis galiojo daugiau kaip trejus metus.

Taigi tuo atveju, jei draudimo apsauga galiojo trumpiau negu tris metus, draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos, tačiau tais atvejais, kai draudimo apsauga pagal sudarytą draudimo sutartį galiojo ilgiau negu tris metus ir įvyko apsidraudusio asmens savižudybė, draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką.

Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, kiek laiko galiojo draudimo apsauga, nuo to priklausys, ar draudikas privalėtų išmokėti draudimo išmoką vyro savižudybės atveju.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu [e-mail]