„Taip drastiškai nereikia (įkalinti – DELFI), tegul būdamas laisvėje jis įrodo, kad gali pasitaisyti ir atlyginti žalą – skirti griežtesnę bausmę, nei teismas skyrė, būtų neteisinga, tai būtų neproporcingai per didelė bausmė, – sako teisėjas Vladimiras Berezovskis. – Vien griežtomis bausmėmis tu negalėsi pakeisti žmogaus elgesio, šiuo atveju nuteistasis nėra priskirtinas prie ypatingai pavojingų asmenų, kurį nedelsiant reikėtų izoliuoti nuo visuomenės.“
Antradienį Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kuri, kaip sakė teisėjas, sugriovė dviejų šeimų gyvenimą – ir nukentėjusiojo Karolio, kuris jau metai kaip neatsigauna iš komos, ir Danieliaus, po kurio suduoto smūgio septyniolikmetis paniro į komą. Ir dabar yra gyvas tik dėl to, kad jo gyvybę palaiko medicininiai preparatai ir vaistai. Kiek tai laiko tęsis, niekas nežino – jaunuolio motina Monika Kvietkienė dar nenori laidoti sūnaus, tačiau medikai jai nieko gero nežada: per metus Karolio būklė nė kiek nepagerėjo, o smurto pasekmės prilyginamos socialinei mirčiai.
„Biologinė mirtis dėl padarytų smegenų sužalojimų šiuo atveju yra neišvengiama, – drebančiu balsu sako nuo Karolio, kuris aštuonioliktojo gimtadienio sulaukė nerodydamas jokių gyvybės ženklų, nesitraukianti jo motina. – Ligoninės reanimatologas, tik atvykus į reanimaciją, mums pasakė, kad „sūnus praktiškai užmuštas vietoje“, jį operavęs gydytojas net pasakė, jog pagal galiojančius įstatymus turėjo teisę tokios būklės ligonio net neoperuoti“.
Už tai, kad Karolį pavertė gyvu lavonu, anksčiau kikboksą propagavęs vilnietis D. Gulinas buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Tai maksimalus laikotarpis, per kurį gali būti bausmė atidėta, – teismas nutarė, kad laisvėje paliktas nuteistasis privalės nuo 22 iki 6 val. būti namuose, taip pat negalės išvykti be probacijos tarnybos žinios iš gyvenamosios vietos ribų, o pirmuosius šešis bausmės mėnesius turės dalyvauti elgesį keičiančiose programose.
Teisėjas pripažįsta, kad iš kaltinamojo priteista suma yra pakankamai didelė ir net viršija įprastinę teismų praktiką, tačiau šiuo atveju buvo atsižvelgta į išskirtines bylos aplinkybes – nukentėjusiojo būsena yra prilyginama socialinei mirčiai, jo gyvybė yra palaikoma medikamentais ir medicinos aparatais.
„Karolio būklė yra labai sudėtinga, jo tėvai kiekvieną dieną turi viltį, kad jų vaikas dar atsigaus, bet kai mato, jog jo gyvybę palaiko tik medicininiais aparatais, tai sukeliamas dar didesnis skausmas, tai, kas yra, gaunasi vos ne kankinimas, nuolat persekioja mintys, kas bus ir kaip būtų“, – sunkiai rinkdamas žodžius nuosprendžio paskelbimo metu kalbėjo teisėjas V. Berezovskis.
Jis pabrėžė, kad nuteistasis dėl savo jauno amžiaus ne tik turės galimybių, bet ir pareigą atlyginti padarytą žalą.
Nukentėjusiojo motinos paklausta, kodėl nuteistajam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, kai baudžiamasis įstatymas už D. Gulinui inkriminuojamą nusikaltimą numato laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmę, teisėjas sakė, jog buvo atsižvelgta į kaltinamojo charakteristiką – jis nebuvo anksčiau teistas, taip pat nebuvo baustas administracine tvarka, buvo nustatytos trys lengvinančios aplinkybės – pripažino kaltę, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir padėjo jį išaiškinti, Be to, anot teisėjo, kaltinamasis po suduoto smūgio iškvietė greitąją pagalbą, sunkiai sužalotą Karolį dar bandė gaivinti.
„Tai atsitiko netyčia, jeigu būtų kitoks kaltinamojo elgesys, jį vertintume kitaip“, – sakė teisėjas.
Vis dėlto, V. Berezovskio teigimu, šioje byloje negalima kalbėti apie „gėrio ir blogio kovą“ – tai, kas įvyko, paprasčiausia gyvenimiška situacija, kurią nulėmė D. Gulino elgesys ir gyvenimo būdas: jis anksčiau lankė kikboksą, turėjo gerą fizinį pasirengimą, tačiau nukentėjusiajam suduodamas smūgį pasirinko netinkamą elgesio būdą.
„Jis turėjo galimybę pasirinkti kitą elgesio būdą, bet pasirinko patį drastiškiausią – žinojo gyvybei pavojingiausius taškus ir būtent į juos sudavė smūgį“, – sakė teisėjas.
Bylos duomenimis, tragedija įvyko praėjusių metų birželio 11 d., apie 18.30 val., Vilniuje, Sapiegos g. skvere, kai vaikinai iš anksto susitarė susitikti ir pasikalbėti apie D. Gulino merginą – ji išvakarėse su klasės draugais dalyvavo vienuoliktos klasės baigimo vakarėlyje vienoje sodyboje. Čia juokaudami bendraklasiai su drabužiais atsigulė į lovą ir užsikloję antklode nusifotografavo bendrai nuotraukai – lyg saldi įsimylėjėlių porelė. Šią nuotrauką viena vakarėlyje dalyvavusi mergina paviešino feisbuke esančioje bendroje pažįstamų grupėje.
Kai kurie Karolio bičiuliai sako, kad anksčiau kikboksą propagavęs D. Gulinas esą dalyvaudavo net „kovose be taisyklių“ ir kartais girdavosi, jog bet ką gali „atjungti vienu smūgiu“. Pats buvęs kikboksininkas tai neigia ir sako, kad Karolio draugai jį apkalba – jis esą treniravosi vos trejus metus, šia sporto šaka nebeužsiima nuo 15 metų, kai patyrė traumą.
„Man nejauku ir nemalonu, nenoriu apie tai, kas įvyko, šnekėti – tuo metu buvo kažkokia afekto būsena, nesusivaldžiau, nesupratau, kas įvyko ir sudaviau smūgį“, – prieš paskelbiant nuosprendį teisinosi D. Gulinas.
Jį ginantis advokatas Adomas Liutvinskas sakė, kad D. Gulinas labai gailisi dėl to, kas nutiko.
„Žmogus buvo įžeistas iki sielos gelmių, čia meilės reikalai įsipynė, pagrindas tam veiksmui ir buvo, kai atsiunčia nuotraukėlę, kurioje guli mylima pusnuogė draugė, ir dar pasiūlo susitikime, pasiaiškinkime – ir susitiko, viskas, tai yra tragedija visiems, tai nelaimingas atsitikimas“, – sakė advokatas.
Tuo metu Karolio motina M. Kvietkienė negali pasakyti, ar D. Gulino atgaila yra nuoširdi.
„Labai sunku įvertinti, ar žmogus gailisi, kai tai sakoma žodžiais – mes labai daug ko galime pasakyti, sakė ji. – Sunku komentuoti, ar gailisi, nes jeigu gailisi, žmogus bando veiksmais tą parodyti – ar žodžiai yra pakankami įvertinti gailesčiui, aš abejoju.“
Ji sakė, kad D. Gulinas su motina praėjus savaitei po įvykio buvo atėję į ligoninę ir bandė atsiprašyti dėl to, kas nutiko.
„Man buvo labai sunku atsiminti tą pokalbį, tuo metu tkrai ne tas buvo galvoje, – sakė M. Kvietkeienė. – Tada aš jam pasakiau, kad yra sužlugdyti dviejų žmonių gyvenimai, sakiau, geriau jūs melskitės, kad mano sūnus išgyventų. Bet tada nežinojau, kad baigtis bus tokia, kokia yra dabar. Netrukus bus metai, kai mano sūnus yra komos būsenoje, o medicininiais terminais yra sakoma, kad iki metų dar galima tikėtis kažkokio poslinkio – jo būsena nuo įvykio pradžios nėra pasikeitusi. Jis yra ketvirtojoje komos stadijoje, pats žemiausias komos indeksas yra trys, tada konstatuojama mirtis.“
Moteris neslėpė, kad ją nustebino D. Gulinui prokuroro pasiūlyta bausmė – valstybinis kaltintojas teismo paprašė skirti ketverių metų laisvės atėmimą, bet šią bausmę paprašė sumažinti trečdaliu, nes byla buvo išnagrinėta sutrumpinta tvarka, todėl D. Gulinui siūlė skirti 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo, bet vykdymą atidedant.
„Kokia bebūtų bausmė, man tai sūnaus nesugrąžins, bet šioje situacijoje manau, kad bausmė turėtų būti adekvati – mane labai nemaloniai stebina šioje byloje, kad tokia būsena traktuojama kaip gyvybė, nesvarbu, kad iš sūnaus jau atimta gyvybė ir jis negali gyventi nors kiek pilnavertį gyvenimą, nors ir salyginai kad ir neįgaliojo vežimėlyje, be, deja, prognozė yra tokia, kad savo dienas jis praleis tokioje būsenoje, kokia ji yra, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo M. Kvietkienė. – Man nesuprantama, kodėl yra pritaikomas baudžiamojo įstatymo straipsnis, kuris būtų pritaikomas žmogui, kuriam būtų sulaužyta ranka ar koja. O šiuo atveju yra... Mes žinome, kuo tai baigsis.“
Ji mano, kad smurto aukų valstybė negina. „Lietuva kenčia nuo smurto, kiekvieną dieną turime pranešimų, todėl nemanau, kad tai yra adekvati bausmė, manau, jog tai yra absurdas, – kalbėjo M. Kvietkienė. – Tokia bausmė reiškia, kad aš atėmiau žmogui gyvenimą, bet toliau galiu vaikščioti laisvėje. Kita auka gali būti ne mano sūnus, gali būti kažkieno kito sūnus ar dukra. Aš manau, kad tai yra absurdas.“
„Pasakysiu atvirai: nesibaigiantis lėtas kasdienis košmaras matant merdintį sūnų, kuris kažkada buvo sveikas, stiprus ir protingas, planavęs gyvenime daug pasiekti, yra baisiau už staigią mirtį, – neslėpė moteris. – Ištikus biologinei mirčiai prasideda gedėjimas, o šiuo atveju mes sūnaus mirtį ir gedulą išgyvensime du kartus.“