„Pastaraisiais metais bylų skaičiaus augimas stabilizavosi, o teismų pastangos žmones skatinti ginčus spręsti taikiai davė puikių rezultatų – teisminės mediacijos būdu pernai išsprendėme 72 proc. daugiau civilinių ginčų nei 2016 m., 50 proc. visų teisminės mediacijos procesų buvo baigta taikos sutartimis, teisminė mediacija ypač populiari šeimos bylose“, – Nacionalinės teismų administracijos (NTA) pranešime akcentuojamas R. Norkus.
Didžiąją dalį teismuose išnagrinėtų bylų, kaip ir ankstesniais metais, sudarė civiliniai ginčai – jų pernai gauta daugiau nei 196 tūkst. 41 proc. visų išnagrinėtų civilinių bylų buvo dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat, lyginant su pastaraisiais metais, pastebima bankroto bylų augimo tendencija – pernai tokių bylų išnagrinėta beveik 4,5 tūkst. Tipinė civilinė byla teismuose išnagrinėta maždaug per tris mėnesius.
Gautų baudžiamųjų bylų skaičius pernai siekė daugiau nei 20 tūkst. ir, lyginant su 2016 m., padidėjo 20 proc. Tai siejama su padidėjusiu užregistruotų nusikalstamų veikų skaičiumi šalyje – 2017 m. jis padidėjo 7 proc.
Įgyvendinus Baudžiamojo kodekso pakeitimus ir numačius baudžiamąją atsakomybę neblaiviems vairuotojams, kurių kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokių bylų pernai gauta beveik 3 600, o terminuota laisvės atėmimo bausmė skirta 189 asmenims.
Gautų administracinių bylų skaičius pernai siekė daugiau nei 11 tūkst. – 22 proc. mažiau nei 2016 m., o gautų administracinių teisės nusižengimų bylų skaičius sumažėjo net 72 proc. Šis pokytis siejamas su naujo Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimu ir Baudžiamojo kodekso pakeitimais. Dažniausi administraciniai nusižengimai 2017 m. buvo susiję su pažeidimais transporto srityje, pasikėsinimu į nuosavybę, viešąją tvarką. Tokias bylas teismai išnagrinėdavo vidutiniškai per 22 dienas.
Pernai už nusikaltimus nuteista daugiau nei 18 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų – 2,7 tūkst. daugiau nei 2016 m. Dažniausiai teismo skirtos bausmės – bauda, terminuotas laisvės atėmimas, laisvės apribojimas.
„Nors kartais visuomenėje dar pasigirsta nuomonių, kad teismai skiria per švelnias bausmes, pagal įkalintų asmenų skaičių pirmaujame Europos Sąjungoje. Todėl teismuose jau ne vienerius metus formuojama praktika, kai, atsižvelgdami į bylos aplinkybes, teismai pirmiausia skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Vis dėlto norint situaciją keisti iš esmės vien teismų sistemos pastangų nepakaks“, – apie šalyje vyraujančią bausmių politiką sakė R. Norkus.
Pasak pirmininko, pernai teismai sugebėjo išlaikyti ir teisingumo kokybę: „2017 m., kaip ir anksčiau, Lietuvos teismai išliko vieni pirmaujančių Europoje pagal bylų nagrinėjimo greitį. Aukštai vertinama ir teismų sprendimų kokybė – tik 1,67 proc. nuo 252 tūkst. teismų priimtų sprendimų buvo pakeisti arba panaikinti aukštesniojo teismo.“
Teismų statistiniai duomenys rodo, jog 2017 m. teismams pavyko sumažinti neišnagrinėtų bylų likutį, o per pastaruosius trejus metus baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų, užsitęsusių ilgiau kaip metus, skaičius sumažėjo daugiau nei 2 kartus.
R. Norkaus teigimu, teisingumo vykdymas šiandien neapsiriboja vien išnagrinėtų bylų skaičiumi – ypatingas dėmesys jau ne vienus metus skiriamas teismo proceso dalyvių saugumui: „Dideles pastangas pernai dėjome siekdami užtikrinti jaunųjų proceso dalyvių psichologinį saugumą teismuose ir didindami psichologų skaičių, toliau diegėme šimtus saugos priemonių, o teismo savanorių pagalbos sulaukė tūkstančiai teismo lankytojų.“
Pasak NTA pranešimo, siekdami užtikrinti greitą ir patogų problemos sprendimą, teismai neatsiliko ir nuo naujųjų technologijų plėtros.
„Sparčiai modernėjame – pernai suorganizuota daugiau nei 800 nuotolinių teismo posėdžių, elektroninių teismo paslaugų portalo e.teismas.lt vartotojų skaičius per metus išaugo 40 proc. ir siekia beveik 40 tūkst., teismo leidimą neišeinant iš namų šiandien galima gauti per parą, o pagal galimybę dokumentus teismui pateikti elektroniniu būdu esame stipriausiųjų ES šalių 4-uke“, – teismų ataskaitos duomenimis dalinosi pirmininkas R. Norkus.