Šis teismo verdiktas reiškia, kad nuteistasis turės atlikti visą jam teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę ir į laisvę išeis šiemet liepą.

Teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį nepaleisti S. Rachinšteino iš laisvės atėmimo vietos anksčiau termino, pranešė prokuratūra.

Pasak valstybinio kaltintojo, Generalinės prokuratūros prokuroro Vytauto Kukaičio, teismas, prokuratūra ir pataisos įstaiga per visą laisvės atėmimo laiką nerado jokių pagrįstų ir motyvuotų įstatyminių galimybių, kad nuteistasis S. Rachinšteinas būtų paleistas į laisvę anksčiau termino.

Prokuroro teigimu, asmenims, bėgusiems nuo teisingumo ir itin pavojingu būdu veikusiems prieš valstybės finansinius interesus, negali būti sudaryta galimybė išvengti teisingumo, nepagrįstai būti paleistiems anksčiau termino, nei bus atlikta teismo paskirta visa laisvės atėmimo bausmė.

Teismas konstatavo, kad nenustatyta pakankama nuteistojo S. Rachinšteino pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos. Į laisvę jis išeis tik atlikęs visą 2,6 metų bausmę, t. y. 2018 metų liepos 21 dieną.

Motina išteisinta dėl neteisėto praturtėjimo

Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad S. Rachinšteino motina Liudmila Matiaž yra išteisinama dėl neteisėto praturtėjimo, nes nepadarė jokio nusikaltimo.

„Džiaugiuosi, kad teisingumas nugalėjo – aš maniau, jog taip ir baigsis ši byla, nes aš esu nekalta“, – po išteisinamojo nuosprendžio sakė 73 metų moteris.

„Svarbiausia, kad teismas priėmė teisingą nuosprendį – teismui buvo paaiškinta ir jam tapo aišku, iš kur tie pinigai, kad jie gauti teisėtai ir ji galėjo įsigyti kaltinime nurodytus žemės sklypus“, – sakė advokatas Andrius Baranskis.

Šioje byloje anksčiau L. Matiaž buvo pateikti kaltinimai, susiję su turtu už daugiau kaip 176 tūkst. Eur – esą ji negalėjo pagrįsti jo įsigijimo, tačiau kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas atgaline data, prokurorai kaltinimus pateikė tik dėl 26 tūkst. Eur vertės turto – dviejų žemės sklypų Trakų rajone įgijimo.

Tyrimas buvo pradėtas po Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo, kai L. Matiaž negalėjo pagrįsti turto įgijimo.

Gynė net šešiolika advokatų

S. Rachinšteinas po daugiau nei pusantrų metų trukusios Interpolo paieškos ir slapstymosi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kambodžoje, Tailande bei Vietname ekstradicijos būdu į Lietuvą buvo pargabentas 2016 metų rugpjūčio mėnesį.

Ekstradicijos pagrindu tapo 2016 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria buvo pripažinta, kad S. Rachinšteinas yra kaltas dėl visų jam pareikštų daugiau nei 700 epizodų kaltinimų ir nuteistas už sunkiausius finansinius nusikaltimus – valstybei priklausančio svetimo turto didelės vertės sukčiavimus.

Teismas konstatavo, kad S. Rachinšteinas kartu su savo valdomų įmonių finansininkėmis ir statytiniais direktoriais buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį legalizavo daugiau nei 10 mln. litų (2 mln. 900 tūkst. eurų). Jis keitė bendrovių statytinius direktorius ir buhalterius, organizuotoje grupėje klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą ir apgaule įgijo didelės vertės turtą. Šiame procese S. Rachinšteino suburtą grupuotę teismuose gynė net 16 advokatų.

Po nuosprendžio valstybei perėjo baudžiamojoje byloje prokurorų areštuotos S. Rachinšteino įmonių piniginės lėšos – 700 000 eurų.

Bausmių vykdymo kodeksas numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tokius nuteistųjų prašymus nagrinėja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko apylinkės teismas. Jeigu nuteistųjų prašymai atmetami, juos pagal nuteistojo skundus taip pat nagrinėja teismas.