– Visada jaučiama tvirta ir principinga Jūsų laikysena teismų atžvilgiu. Dar inauguracijos kalboje esate išsakiusi nuomonę, tiksliau – Lietuvos žmonių nuomonę, kad „yra teismai, bet trūksta teisingumo“. Kalbėjote apie dvigubus standartus: vienas teisingumas paprastiems žmonėms, kitas – įtakingiems veikėjams. Štai tokį teisėją ir teisingumą radote. Dvi kadencijos. Kokia Jūsų nuomonė dabar?
– Iš tiesų teisingumo sistemoje radau daugybę nedovanotinų dalykų: sąsajas su politikais, neskaidrų bylų skirstymą pagal ,,poreikį“ ar pageidavimus, telefoninę teisę, susisaistymą ir susiskirstymą klanais, realiai veikiančias papirkinėjimo schemas. O sąžiningiems žmonėms teisingumo paieškos darėsi vis sudėtingesnės, todėl pasitikėjimas teismais ir visa teisėsauga buvo atsidūręs dugne.
Teismų sistema – didelė, beveik 800 teisėjų. Tarp jų jau tuomet mačiau išties dorų, sąžiningų ir drąsių žmonių, kurie nebenorėjo toleruoti tokios padėties, buvo pasirengę prisiimti atsakomybę ir realiai ją keisti. Tačiau teko susidurti ir su tokiais, kurie teisėjo mantiją apsirengė atsitiktinai ir kaip išmanydami priešinosi pokyčiams, baimindamiesi prarasti postą, neskaidrius ryšius ir įtaką. Reikėjo nemenkų pastangų įveikti šią sąstingio ir baimės atmosferą. Nebuvo laiko delsti, nes tai būtų reiškę susitaikymą su esama situacija.
Teko iš esmės keisti nusistovėjusią tvarką: įveikti sistemos uždarumą, izoliaciją nuo visuomenės, suteikti viltį jauniems žmonėms, kad karjerą lemia kompetencija ir sąžiningas darbas, o ne stažas ar kažkieno įtakingas skambutis.
Žingsnis po žingsnio valėmės nuo tų, kurie buvo susitepę ir neverti teisėjo vardo. Sugriežtinome teisėjų atrankos procesą, atvėrėme kelią į teismų sistemą ateiti mokslo žmonėms, daug dėmesio skyrėme teisėjų garbės ir etikos klausimams.
Skaidrindami teismų darbą perėjome prie elektroninio bylų skirstymo, o privalomi teismo posėdžių garso įrašai realiai drausmina laikytis etikos taisyklių procese. Į teisėjų atrankos, veiklos vertinimo ir drausmės bylų nagrinėjimo procesą įtraukėme visuomenę.
Ir lūžis įvyko.
Teisėjų korpusas atsinaujino, prasidėjo reali teismų vadovų kaita – pakeisti kone visų Lietuvos teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai. Amžinų vadovų laikai teismuose baigėsi, ir atsisveikinimas su kėde net po pirmosios kadencijos jau nebėra priimamas kaip asmeninis įžeidimas. Dabar rotacija teismų vadovybėje – visiškai natūralus reiškinys.
Teisėjai nevengia aiškinti savo sprendimų, o tiesioginė jų paskelbimo transliacija padarys teismus dar atviresnius. Visuomenei labai svarbu matyti teismo procesą, išgirsti teisėjo argumentus, kodėl buvo priimtas vienas ar kitas sprendimas – įtikinamai, tinkamai paaiškinus motyvus, žmonės net ir nepalankaus sprendimo ar rezonansinės bylos atveju išties labiau pasitikės teismu.
Teismų sistema modernėja – įprastu reiškiniu jau tampa elektroninės bylos, kai žmonės gali pateikti teismams dokumentus neišeidami iš namų, elektroninėje erdvėje susipažinti su teismo dokumentais ir pan. Teismo posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijas. Teismai tampa ne bauginančia, o žmogui lengvai pasiekiama institucija.
Galiu pasidžiaugti, kad iš visų teisingumo sistemoje veikiančių institucijų būtent teismuose įvyko didžiausias ir akivaizdus pokytis. Aukštai iškelta darbo kokybės ir elgesio etikos, nesitaikstymo su korupcijos atvejais kartelė davė rezultatų – šiemet pasitikėjimas teismais pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 20 metų.
– Skirdama ir teikdama teisėjus, išskirtinį dėmesį skiriate kandidatų padorumui, moralei ir garbei. Ne kartą kartojote, kad žmogus gerbs teismą, kai teismas gerbs pats save. Kokias šiandienos teisėjo savybes išskirtumėte? Kokie žmonės šiandien ateina dirbti teisėjais, kokius teisėjus sutinkate priimdama jų priesaikas?
– Darbą pradėjo jau beveik 300 naujų teisėjų, daugiau nei 100 teisėjų paskirti į aukštesnius teismus. Susitinku su kiekvienu kandidatu – tiek pirmą kartą skiriamais teisėjais, tiek siekiančiais karjeros. Esu įsitikinusi, kad šiame darbe ne mažiau nei išsilavinimas yra svarbi asmenybė, žmogaus charakteris, vertybių skalė, erudicija, net pomėgiai.
Labai gelbsti atsakinga išankstinė kandidatų atranka. Atrankos komisija įgijo pasitikėjimą – stipri, kompetentinga, sudaryta ne tik iš aukščiausiųjų teismų teisėjų, bet ir iš visuomenės atstovų. Joje yra psichologų, žiniasklaidos, kitų profesijų atstovų, kurių įžvalgos man priimant sprendimą labai reikšmingos ir jomis remiuosi.
Į atrankas ateina veržli jauna teisininkų karta, kuri reikalų nebesprendžia pirtelėse ar medžiotojų būreliuose. Susitikdama su visais pretendentais galiu labai tvirtai pasakyti, kad šiandien karjeros nebegarantuoja vien ilgas darbo stažas ar teismo pirmininko užtarimas. Geram teisėjui svarbu ne tik žinoti įstatymus, bet ir turėti kur kas platesnį akiratį, stiprų charakterį ir drąsos priimti sprendimus nesižvalgant per petį, tvirtą stuburą atsispirti įvairioms įtakoms, nepasiduoti pagundai susisaistyti su verslo grupėmis ar politikais.
Teismų sistemoje matau vis daugiau neatsitiktinių žmonių, kuriems svarbu ne užtikrinta vieta, socialinės garantijos, o pagalba žmogui, ieškančiam teisingumo, noras tobulėti ir prisidėti prie geresnio teismų darbo vertinimo, stipresnės ir skaidresnės valstybės kūrimo.
– Metiniame pranešime atkreipėte dėmesį, kad „principingi ir aiškūs veiksmai, iki galo atlikta reforma grąžina pasitikėjimą ir teismais. Tai ne atsitiktinė tendencija, nes žmonės mato įdirbį ir realius pokyčius.“ Kas svarbiausia, Jūsų nuomone, įvyko per pastaruosius metus teismų sistemoje (o gal ir pačioje valstybėje), kad nors ir pamažu, bet pasitikėjimas teismais sugrįžta?
– Matyt, vienos priežasties čia nėra. Kaip vieną esminių veiksnių išskirčiau pasiektą lūžį pačių teisėjų sąmonėje. Pati teisėjų bendruomenė pradėjo netoleruoti vagiančių, girtaujančių, korumpuotų teisininkų. Atsirado suvokimas, kad sąžiningas ir garbingas darbas bus įvertintas, o su korupcija, aplaidumu nesitaikstys ne tik valstybės vadovas, bet ir kolegos. Šiandien matome, kad patys teisėjai praneša apie korupcijos atvejus, ryžtingi teismų vadovai inicijuoja neeilinius vertinimus, drausmės bylas.
Per šiuos 8 metus už teisėjo vardo pažeminimą iš pareigų atleistas 21 teisėjas – visų jų atleidimui buvo reikalingas Teisėjų tarybos patarimas.
Didelis pokytis įvyko teismų savivaldoje. Teisėjų taryba aklai nebegina tų, kurie teisėjo vardo neverti. O juk radau visiškai kitokią tarybą – nelanksčią, stagnuojančią, nepripažįstančią jokių klaidų ir neigiančią, net dengiančią bet kokias teismų sistemos negeroves.
Vis dar matau ir abejingumo, atsainumo, iškyla ir korupcijos žaizdų, esama ir nostalgijos buvusiai netvarkai. Tačiau teismų sistema yra pozityviame kelyje ir reikia šią kryptį ir įgytą pokyčių pagreitį išlaikyti.
Tam, kad žmonės labiau pasitikėtų teisingumu, reikalingos sutelktos visų teismų bendruomenės narių pastangos – kiekvieno teisėjo indėlis sąžiningai ir garbingai atliekant jam patikėtą teisingumo vykdymo misiją svarbus.
Padaryta daug svarbių pataisų, kuriomis teisėsaugai ir teismams suteikti procesiniai instrumentai kovoti su pačiais žalingiausiais, labiausiai valstybę ir jos žmones skurdinančiais ir neteisingumo jausmą sėjančiais reiškiniais – neteisėtu praturtėjimu, prekyba poveikiu, sukčiavimo schemomis ir pan. Tai ir pailginti senaties terminai, peržiūrėtos ir sugriežtintos sankcijos už pačius pavojingiausius nusikaltimus. Tačiau visi jie bus bereikšmiai formaliai savo pareigas suvokiančio ir vykdančio teisėjo rankose.
– Esate minėjusi, kad „visi norime būti tikri, kad teisingumas Lietuvoje – galingesnis už nusikaltėlį. Sąžiningai dirbantys ir gyvenantys žmonės turi jausti valstybės palaikymą.“ Kaip manote, ar teismai padarė viską, kad Lietuvos piliečiai jaustųsi saugiau, gyventų ramiau, labiau pasitikėtų valstybe ir teisingumu?
– Ar įmanoma įtikinti žmogų teisingumu, kai už milijoninių mokesčių slėpimą baudžiama švelniau nei už kišenvagystę? Pasitikėjimas teisingumo sistema ir valstybe sukuriamas, kai kiekvienas žmogus mato ir jaučia, kad vogti iš valstybės, kyšininkauti neapsimoka, kai realių bausmių sulaukia ne tik smulkios žuvelės, bet ir atskleidžiamos sudėtingos korupcinės schemos, o jų dalyviai sulaukia adekvačios atsakomybės. Tai – įrodymas, kad teisingumo sistema nėra bejėgė ir bedantė prieš brangiai apmokamus advokatus ir neskaidrias įtakas.
Pasitikėjimas teismais iš tiesų 2017 m. pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 20 metų, t. y. nuo 1998 m., kai jis išvis buvo pradėtas matuoti. Pastebima tendencija, kad pasitikėjimas teismais kiekvienais metais auga, pradedant nuo 2011 metų.
Tačiau tai, kad pasitikėjimas keliais procentais nusvėrė nepasitikėjimą, tik teisingo kelio pradžia. Reiklumas sau, pagarba savo profesijai ir žmogui, sąžiningas darbas, atvirumas visuomenei yra raktas į pasitikėjimo didėjimą.
– 2018-ieji – teismų reformos metai. Kaip vertinate šį teismų žingsnį iki šiol valstybėje vykdytų reformų kontekste? Ko labiausiai laukiama ir tikimasi?
– 2018 m. vyks jau galutinis teismų sujungimo etapas. Žengtas ryžtingas žingsnis – jis reikalingas ne vien teismams, bet ir žmonėms, nes šiandien teismų darbo krūviai yra nevienodi, o tai tiesiogiai lemia bylų nagrinėjimo spartą ir tai, kiek laiko žmogus turi laukti teismo sprendimo.
Per metus teismai išsprendžia trečdalį milijono bylų. Pagal civilinių bylų nagrinėjimo operatyvumą esame bene geriausi Europoje. Tačiau turime rimtų sunkumų dėl ikiteisminio tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo terminų. Tai skaudi problema, nes pavėluotas teisingumas yra blogas teisingumas. Čia reikalingos ne tik teisėkūros iniciatyvos, kurių teks imtis, bet ir vidinio teismų darbo organizavimo peržiūra, griežtesnis požiūris į piktnaudžiavimą procesu – naudojimąsi įtartinais nedarbingumo pažymėjimais, advokatų ,,ligas“.
Teismų reforma leis suvaldyti bylų srautus visuose teismuose. Žmonėms bus sudarytos sąlygos pateikti teismui dokumentus kuo arčiau gyvenamosios vietos, teismų paslaugos žmonėms taps prieinamesnės. Tikrąja to žodžio prasme veiks vieno langelio principas, plėsis ir elektroninių paslaugų naudojimas teismuose.
Reforma sėkminga tuomet, kai jai gerai pasirengta: teisėjų bendruomenei ir žmonėms aiškinamas kiekvienas žingsnis, kiekvieno sprendimo ar permainos tikslas ir nauda.
– Jūsų teisingumo jausmas: pasirinkote politinę ekonomiją, o ar niekada negalvojote gyvenimo susieti su teisėsauga ar teisėtvarka?
– Teisingumo jausmas labai svarbus kiekvienam žmogui, todėl permainos jį ginančiose srityse tapo vienu iš mano veiklos prioritetų einant prezidentės pareigas.
– Šventos Kalėdos – stebuklų, naujų siekių, vilties ir atleidimo metas. Koks šis laikas Jums?
– Kalėdų laukimas yra gražiausias metų laikas. Man tai dovanų dalijimo metas. Žmogiškas dėmesys vieni kitiems, dalijimasis tuo, ką turi geriausio ir gražiausio, ir yra tas Kalėdų stebuklas.
– Ko palinkėtumėte Kalėdų proga teismų bendruomenei?
– Prieš Kalėdas svarbiausia ramybė ir gerumas. Teisėjams linkiu ramios sąžinės, artimųjų palaikymo ir padorių žmonių dėkingumo. O visiems mums – tikėjimo, kad teisybė ir teisingumas Lietuvoje niekur nedingo.