Įvairiais skaičiavimais, per paskutinius penkerius metus investicijos į teisės srities technologijų startuolius viršijo 800 mln. JAV dolerių, o vienos aktyviausių investuotojų – didžiosios teisės kontoros. Šiandien jau galima drąsiai sakyti – technologijos ir dirbtinis intelektas į teisės pasaulį jau atvyko!

Kaip technologijos ėmė skverbtis į teisininkų veiklą? Pirmiausia reikėtų apžvelgti, kaip dirba teisininkas, susidūręs su sprendimo reikalaujančia situacija ar klausimu, – analizuoja faktines aplinkybes, tikrina, kaip atitinkamą situaciją reguliuoja teisės normos, vertina, kaip tokia situacija nagrinėta praeityje (apibendrina teismų sprendimus, teisės doktriną).

Šitaip gimsta argumentacija ir galimi klausimo sprendimo variantai. Iš tikro nemaža teisininko darbo dalis – pasikartojančių sprendimų priėmimas ir panašių dokumentų rengimas, be to, tam, kad galėtų pradėti atlikti savo darbą, teisininkas turi surinkti reikiamus pradinius duomenis iš klientų.

Iš esmės didžiausios kompetencijos ir išminties reikalauja tik sudėtingi, tarpšakiniai teisiniai klausimai.

Toks supaprastintas teisinio darbo suskaidymas leidžia paprasčiau paaiškinti, kaip technologijos laipsniškai skverbiasi ir veikia teisininko veiklą.

Įvertinę visas šiandien rinkoje esančias technologijas, dėl paprastumo jas pamėginome sugrupuoti į tris grupes: (i) atliekančias ar skirtas pagalbiniams darbams atlikti, (ii) orientuotas į teisinius procesus, (iii) skirtas teisiniams argumentams rengti ir sprendimams priimti.

1 lygmuo pagalbinius darbus perimančios technologijos

Pradėkime nuo objektyvaus poreikio surinkti informaciją iš klientų praktikuojančio teisininko darbe – ar tai būtų advokato klientas, ar teismo paslaugų vartotojas, šioms užduotims atlikti iš esmės nebūtinas teisinis išsilavinimas. Tokias užduotis galime vadinti pagalbiniais darbais, pavyzdžiui, teismo veiklos atveju – skundų, ieškinių, kitų procesinių dokumentų priėmimas ir administravimas, byloje dalyvaujančių asmenų duomenų registravimas, komunikacija ir pan.

Verslo pasaulyje panašiems darbams atlikti jau gana seniai naudojamos technologijų platformos, o per pastaruosius kelerius metus jos pasiekė ir teisininkų veiklos sritį bei nuolat tobulėja.

Lietuvoje įdiegtas elektroninis teismų portalas „E.teismas.lt“ gali vykdyti daugelį bylos šalims ir jų atstovams bylos nagrinėjimo procese reikalingų valdymo funkcijų – elektroniniu būdu priima ir padeda administruoti procesinius dokumentus, fiksuoja tam tikrus procesinius veiksmus, išsiunčia automatinius priminimus. Šios technologijos tiesiogiai nekonkuruoja su teisininkais, tačiau jos mažina teisininkų pagalbininkų – kontorų administratorių, teismo raštinės darbuotojų – darbo krūvį (ir gali konkuruoti su jais), taip pat laiko ir administravimo sąnaudas.

2 lygmuo – išsami paieška ir automatizuojami teisiniai dokumentai

Teisės aktų ir sprendimų paieška bei pasikartojančių ar didžia dalimi panašių dokumentų (sutarčių, teismo nutarčių dėl skolos priteisimo ir kt.) rengimas perša mintį, jog šie procesai gali būti automatizuoti ir ši darbų sritis yra patraukliausias šiuo metu kuriamų technologijų taikinys.

Tokios programos paprastai specializuojasi tam tikrose teisės srityse arba yra skirtos konkrečiai užduočiai, pavyzdžiui, sutarčių peržiūrai, atlikti. Be to, jos turi ir mokymosi įskiepį, tad svarbu jas tiesiog išmokyti tiksliau dirbti. Keletas praktinių pavyzdžių.

Banko „JP Morgan“ užsakymu sukurta programa COIN (angl. Contract Intelligence) tikrina per metus sudaromas paskolos sutartis – iš viso apie 12 tūkst. sutarčių, kurioms parengti teisininkų ir skolinimo vadybininkų komandai per metus prireikdavo 360 tūkst. valandų.

Ne už kalnų ta diena, kai bus plačiai pradėtos naudoti vadinamosios išmaniosios sutartys, grindžiamos blokų grandinės (angl. block chain) technologija su aktyviomis sąlygomis, o jų vykdymą prižiūrės algoritmas, pavyzdžiui, programa, pastebėjusi, jog nustatytu laiku sutarties šalis neatlieka mokėjimo, gebės automatiškai pradėti išieškojimą.

Kita kategorija – programos, leidžiančios automatizuoti teisinių dokumentų rengimo procesą. Pavyzdžiui, programa „Nemokėkite už jūsų parkavimo baudos kvitą“ (angl. Do Not Pay for Your Ticket), sukurta devyniolikmečio brito, yra išmaniojo telefono aplikacija, kuri įrašius reikiamus duomenis leidžia nemokamai sugeneruoti skundą dėl baudos kvito ir pateikti jį teismui.

Per mažiau nei dvejus programos veikimo metus šia galimybe JAV sėkmingai pasinaudojo daugiau kaip 250 tūkst. žmonių, panaikinta netinkamai skirtų baudų už daugiau nei tris milijonus dolerių!

Tokios programos administracinių teisės pažeidimų bylose ateityje galėtų būti naudojamos kai kurių rūšių skundams parengti, ieškiniams ir prašymams skolų išieškojimo, tam tikrų leidimų gavimo bylose bei pačių teismo sprendimų automatiniam parengimui.

Šios aptartos technologijos iš esmės konkuruoja su jaunesniaisiais teisininkais ir padėjėjais. Ne veltui Oksfordo universiteto studijoje „The Future of Employment: How Suspectible Are Jobs to Computerisation“ prognozuojama, jog daugiau nei 94 proc. teisininkų, užsiimančių tiriamuoju ir duomenų rinkimo darbu, per ateinančius dvidešimt metų gali tapti nereikalingi. Tai prilygtų 114 tūkst. darbo vietų Jungtinėje Karalystėje!

Egzistuoja ir daug sudėtingesnės dirbtinio intelekto algoritmų programos, pajėgios dirbti su dideliais istorinių duomenų kiekiais, analizuoti aplinkybių sąryšius ir mokytis pagal teisininkų žmonių padarytus papildymus.

3 lygmuo – viską suprantantis ir gebantis mokytis dirbtinis intelektas

2016 m. pasaulį išvydo „Ross“ algoritmas. Šis pirmasis robotas, pasamdytas teisininkų kontoros, šiandien jau gali išanalizuoti visą teisės aktų ir teismų sprendimų praktiką JAV bankroto ir nemokumo teisės srityje. „Ross“ paslaugomis šiandien naudojasi daugiau nei 20 žinomų pasaulinių kontorų ir bendrovių. „Ross“ puikiai supranta šnekamąją kalbą, pavyzdžiui, jo galima paklausti ir gauti atsakymą į tokį klausimą: „Jeigu darbuotojas nepasiekė pardavimo tikslų ir neįvykdė metinių planų, ar jis gali būti atleistas be išankstinio įspėjimo?“

Pats algoritmas pasitelkia IBM superkompiuterio „Watson“ galią, kuris pasiekiamas kaip interneto debesija (iCloud), t. y. per įdiegtą „Ross“ aplikaciją prieinamas iš bet kokio įrenginio.

Išbandžius dabartinės „Ross“ pajėgumus su 16 patyrusių teisininkų komanda, gauti rezultatai atskleidė, kad „Ross“ programa gebėjo paieškas atlikti vidutiniškai 30,3 proc. greičiau, naudodama boolean kalbą (kai įvedami tikslūs raktiniai paieškos žodžiai), ir 22,3 proc. greičiau, kai naudojama paprasta šnekamoji kalba, taip pat boolean atveju rado 42,9 proc., šnekamosios kalbos – 30,3 proc. daugiau aktualių šaltinių. Atminkite – „Ross“ varžovas buvo 16-os teisininkų komanda!

Vienas patyręs amerikiečių advokatas, dirbantis Majamyje, neslėpdamas skeptiško požiūrio nusprendė išbandyti „Ross“ programą ir rengdamasis vienai bylai sugalvojo jai pavesti rasti ir atlikti aktualių precedentų analizę bei palyginti su jo paties paieškos rezultatais. Kol rado aktualų precedentą, naršydamas teismų sprendimuose advokatas užtruko apie dešimt valandų, o „Ross“ tą patį rado per kelias sekundes!

„Ross“ taip pat gali parengti aktualaus teismo sprendimo santrauką ir kelių puslapių atmintinę apie paieškos rezultatus. Atmintinės kokybė nesiskiria nuo jaunesniojo teisininko, tačiau patyrusio teisininko indėlis gautas teisines įžvalgas gali sustiprinti.

Pati IBM bendrovė intensyviai tobulina programas šioje srityje. Neseniai vienoje tarptautinėje teisininkų konferencijoje teko išvysti superkompiuteriui „Watson“ pritaikytos dar ne viešos programos darbiniu pavadinimu „Argumentator“ demonstracinę versiją. Programai raštu pateikus situacijos aprašymą (pvz., bylos fabulą) ji akimirksniu gali išanalizuoti visus JAV teismų sprendimus, atrinkti statistiškai sėkmingiausius argumentus, taip pat prognozuojamas tikėtinas kitos šalies taktikas bei šaltinius, kuriuose buvo publikuoti aktualių teismų sprendimai, pvz., nuoroda į 1961 m. „New York Times“ pirmame puslapyje išspausdintą straipsnį apie bylą.

Teisininkui belieka įvertinti gautą medžiagą ir pasirengti bylai. Algoritmas kol kas negali parengti išsamaus ieškinio, atsiliepimo, tačiau gali sugeneruoti kelių lapų apibendrinimą dėl naudotinų argumentų ir bylos baigties tikimybės.

„Lex Machina“ ir „Ravel Law“ algoritmai siūlo bylinėjimosi strategiją pagal tai, kokie teisėjai nagrinėja bylą patentų bylose. Šios programos analizuoja duomenis apie teisėjų profilius ir jų priimtus sprendimus (JAV tai nėra nauja tradicija – teisės kontoros rengia knygas, kuriose aprašo teisėjų asmenybes, sprendimų statistiką ir požiūrius nagrinėjant bylas).

Beje, jau šiandien rinkoje yra programų, kurios reitinguoja advokatus pagal jų sėkmės statistiką bylose, patirtį, kainas, atsiliepimus apie darbą – informaciją, aktualią klientams.
Kaip matyti, šio lygmens technologijos tiesiogiai varžosi su teisininkais sudėtingos analizės ir argumentų rengimo srityje.

Algoritmų skverbimasis į teismų darbą

Ilinojaus technologijų instituto Čikagoje mokslininkų sukurtam algoritmui buvo patikėta prognozuoti JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimų baigtis 1816–2015 m. išspręstose bylose, naudojant šių bylų fabulas.

Algoritmas, iš esmės besimokanti programa – statistinis modelis, prognozuodamas kiekvienų metų bylų baigtis rėmėsi ankstesnių metų sprendimų analize, ieškojo sąryšių tarp išnagrinėtų bylų ir sprendimų išvadų, įskaitant, ar sprendimas buvo žemesnės instancijos teismų sprendimų pakeitimas, teisėjų (kurių yra devyni) balsavimo ypatybes, to laikmečio bylų kontekstus.

Algoritmas nuspėjo bylų baigtį 70,2 proc. tikslumu 28 tūkst. realiai išnagrinėtų bylų ir 71,9 proc. teisėjų balsų pasiskirstymą 240 tūkst. balsavimo atvejais! Jeigu rezultatas neatrodo tobulas, verta atkreipti dėmesį į tai, jog didžiausi ekspertai bylų baigtį gali atspėti 66 proc. tikslumu. Žinoma, žmogus nepajėgus to daryti tūkstančiuose bylų vienu metu.

Europoje panašus eksperimentas buvo atliktas su Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nagrinėtomis bylomis – Šefieldo, Pensilvanijos ir Londono koledžo universitetų komandos sukurtas dirbtinio intelekto algoritmas nuspėjo bylų baigtį 79 % tikslumu pasirinktose 584 bylose.

Tam, kad programą būtų galima toliau tobulinti, mokslininkai norėtų ją išbandyti panaudodami aktualius pateiktus skundus ir ieškinius (tačiau įprastai bylos procesiniai dokumentai yra nevieši). Bet kuriuo atveju jau dabar galima konstatuoti, kad programa galėtų leisti atlikti tam tikrą automatinę atranką – patikrą gavusi skundus, nustatydama, ar byloje yra netipinių aplinkybių, nukrypimų, bei kokia tikimybė, jog atvejis yra Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimas.

Išnagrinėjamų skundų skaičiaus požiūriu nepralenkiamas yra interneto prekybos platformos „Ebay“ algoritmas, nagrinėjantis ginčus tarp pirkėjų ir pardavėjų. „Ebay“ platforma nedalyvaujant žmogui per metus išnagrinėja 60 mln. skundų – tai tris kartus daugiau, negu pareiškiama ieškinių teismuose visose Jungtinėse Amerikos Valstijose! Remiantis šiuo pavyzdžiu Didžiosios Britanijos teismų reformos pakete įtrauktas pasiūlymas įsteigti internete veikiantį automatinį teismą vartotojų skundams nedidelių sumų bylose spręsti.

Kas laukia toliau?

Teisinių paslaugų rinkoje plėtojamos tarpininkavimo platformos, kurios gali sujungti klientus su geriausiu teisės patarėju, savotiškas „Uber“ analogas teisės paslaugų srityje.

Žymusis vizionierius, britų teisininkas Richardas Susskindas teigia, kad po dvidešimties metų iš 20 didžiausių pasaulio teisinių paslaugų teikėjų bent pusė bus nieko bendro neturintys su teise. Žinant, kad jo dar 1997 m. išsakyta prognozė, jog ateityje pagrindinė bendravimo tarp klientų ir teisininkų forma bus elektroninis paštas, tuometinės Anglijos ir Velso advokatūros buvo pajuokų objektu, tokias įžvalgas pašiepti šiandien būtų neapdairu.

Grėsmingoji šios pažangos pusė – didelė šių dienų teisininko darbo dalis bus perimta programų, todėl norint išlikti reikės ugdytis naujas profesines savybes ir supratimą apie technologijas. R. Susskindo teigimu, ateityje teisininko profesija dėl technologinės pažangos išsiskaidys į tokias profesijas: teisinių žinių inžinierius, teisinis technologas, teisinių procesų analitikas, teisinių projektų vadovas, teisinių duomenų mokslininkas, tyrimų ir pažangos darbuotojas, elektroninių ginčų sprendimų platformų praktikas, teisinio valdymo konsultantas, teisinių rizikų vadovas.

Tik dalis jų reikalauja teisės diplomo, svarbios tampa technologijų srities žinios bei naujos teisės šakos su technologijų aspektu – asmens duomenų apsauga, kibernetinis saugumas, technologijų reguliavimas.

Šios technologinės pažangos privalumas yra tai, jog teisininkai galės skirti daugiau laiko tikslingesniems darbams. Teismų atveju – bendravimui su bylos šalimis ir pačių teismo posėdžių vedimui, nes teisingumo vartotojai yra žmonės, o ne mašinos (bent jau kol kas), tad galima numanyti, kad žmonės savo likimų, ypač sudėtingesnių klausimų ir pasekmių atveju, nenorės atiduoti vien į algoritmų ir robotų rankas.

Kita vertus, šiuolaikinės bendrovės dirbtinį intelektą jau yra įdarbinusios valdybų veikloje, siekdamos padėti žmonėms priimti verslo sprendimus. Tad galima prognozuoti, kad anksčiau ar vėliau algoritmai ir dirbtinis intelektas taps teisėjų pagalbininku, o galbūt progresuos ir toliau.

Technologijų diegimą teisininkų veikloje Lietuvoje bent kurį laiką ribos negalėjimas jų pritaikyti praktiniam darbui su duomenų bazėmis lietuvių kalba. Straipsnio autorius pabandė užsiregistruoti „Ross“ klientu, tačiau sulaukė mandagaus atsakymo, kad šios paslaugos Lietuvos kol kas neapima. Bet kuriuo atveju technologijos ir dirbtinis intelektas į teisės pasaulį jau atvyko ir jų niekas neišprašys – tik mūsų pačių rankose pasirinkimas, kurioje – laimėtojų ar pralaimėtojų – stovykloje būsime.

KOMENTARAI

Apie teisininko santykį su technologijomis kasdieniame darbe

Stathis Mihos, „Pfizer“ bendrovės teisės direktorius Graikijai, Kiprui, Maltai, daug dėmesio skiriantis naujausių technologijų diegimui įmonės teisininkų komandose:

Technologijų naudojimas kasdieniame darbe šiandien jau yra savaime suprantamas dalykas: duomenų bazės, išmanieji telefonai, turinio valdymo programos ir pan. Vis daugiau ir daugiau teisės padalinių bendrovėse telkia inovacijų komandas (angl. Innovation Teams), kurios vertina naujas technologijas ir naujus teisinių paslaugų teikimo būdus. Nors dirbtinis intelektas dar nėra plačiai paplitęs, jis sparčiai skverbiasi į teisininkų veiklą. Pavyzdžiui, „Contract Review“ yra labai naudinga programa, kurią galima išmokyti patikrinti sutartį pagal pageidaujamas sąlygas – programa aptinka problemines vietas, jas ištaiso ir (ar) įspėja teisininką (šiuo atveju kalbama apie daug sudėtingesnį darbą negu žodžių paieška tekste). Tai iš tiesų gali pakeisti teisininką, ypač mažos rizikos darbuose.

Stathis Mihos
Kai vykdomi didelės apimties darbai, technologijos padeda taupyti laiką svarbių probleminių klausimų analizei ir pagreitina sutarčių peržiūros procesą, o tai vieni esminių efektyvaus įmonių darbo su klientais kriterijų. Todėl teisininkai turėtų ugdyti savo emocinį intelektą, suprasti ir naudoti dabartines technologijas aukščiausiu įmanomu lygiu bei sutelkti dėmesį į tas darbo funkcijas, kurias sunku automatizuoti, nes, tiesą sakant, visa, kas gali būti automatizuota, ateityje ir bus automatizuota.

Vis dėlto, mano nuomone, naudoti dirbtinį intelektą teisminiam procesui pagreitinti arba teisėjų teisinio argumentavimo šablonams ir įžvalgoms pateikti yra viena, bet visiškai pavesti savo likimą, vaizdžiai tariant, mechaninėms roboto rankoms yra visai kas kita. Žmonėms patinka bendrauti su žmonėmis ir ypač tais klausimais, kurie grįsti pasitikėjimu. Todėl abejočiau, ar dauguma mūsų būtų pasirengę savo paslaptis, turtą, laisvę patikėti robotui teisininkui ar robotui teisėjui.

Apie prognozes ir inovacijas Lietuvos teisinių paslaugų rinkoje

Lukas Inokaitis, „Investuok Lietuvoje“ teisinių paslaugų projektų vadovas:

Globaliai praktiniame darbe panaudojant dirbtinio intelekto programinę įrangą žengiami dar tik pirmieji žingsniai. Kaip ir visų naujų technologijų atveju, po didelio šurmulio pradiniame etape vėliau eina ramesnis periodas, kai nagrinėjama, kas tikrai veikia ir kas atsiperka. Tas periodas ateina ir Lietuvos teisininkams, kurie jau dabar turėtų pradėti stebėti, ką veikia jų kolegos Niujorke ir Londone.

Pasaulyje populiarėja atviros duomenų bazės, kai žmonės gali pasinaudoti programinių įrangų pavyzdžiais su programavimo kodais ir jų pagrindu kurti savo aplikacijas. Todėl Lietuvos verslas ir teisininkai jau šiandien gali pasinaudoti tarptautinių teisininkų sukaupta patirtimi bei išmoktomis klaidomis ir plėtoti jiems reikalingas technologijas greičiau bei gerokai pigiau. Juo labiau kad jau turime vietos ir žaidėjų, kurie Lietuvoje kuria dirbtinio intelekto produktus ir paslaugas teikia užsienio klientams.

Lukas Inokaitis
Žvelgdamas į finansinių technologijų ar žaidimų industrijos sėkmę Lietuvoje, manau, jog ir mūsų teisininkai dirbtinio intelekto technologijas gali išnaudoti savo kasdienėje veikloje ir gauti didelės naudos, kurdami „LegalTech“ ekosistemą. Atsižvelgiant į tai, jog mūsų teisinė rinka yra gana konkurencinga, tikėtina, jog per ateinančius 5–10 metų teisinių paslaugų srityje bus diegiama vis daugiau technologijų.

Tie, kurie norės išlikti ir būti patrauklūs naujajai teisininkų kartai, turės daugiau naudoti technologinių sprendimų. Naujų teisinių paslaugų teikėjų, kurie ieško būdų, kaip patraukliau, efektyviau, pigiau teikti teisines paslaugas rinkai, atsiranda jau dabar, todėl manau, kad tokio tipo startuoliai bus pirmieji, kurie Lietuvos teisinei rinkai pasiūlys ir dirbtinio intelekto sprendimus.

Teisininkai turėtų būti atviri ir mėginti suprasti šias technologijas bei bandyti taikyti savo kasdieniame darbe vertindami, kaip jos gali padėti teikti teisines paslaugas efektyviau, tiksliau ir pigiau.

Norint konkuruoti globaliai, dėmesį reikėtų atkreipti į du dalykus: 1) numatyti organizacijoje duomenų strategiją ir 2) rengti technologijoms taikyti reikalingą talentą.

Organizacijoje esančių didelių duomenų panaudojimas ir gebėjimas jais remiantis atlikti analizes bei numatyti prognozes yra esminis dalykas, diegiant dirbtinio intelekto technologijas teisiniame darbe. Pavyzdžiui, pagal teisininkų skirtą laiką tam tikram dokumentui parengti, jų komandos narių įsitraukimą, sunaudotą laiką ir kitus veiksnius kiekvienai atskirai teisinei užduočiai galima surinkti efektyviausią komandą, taikant tikrą duomenų analizę, o ne vyresniojo partnerio nuojautą ar subjektyvią nuomonę.

Tam bus reikalingas ne tik teisinių žinių turintis talentas, bet ir tas, kuris jausis patogiai naudodamas naujas technologijas darbe ir gebės efektyviai vadovauti procesams. Greičiausiai teisinės organizacijos į šiuos talentus turės investuoti pačios ir juos augintis savo viduje. Nebent paseksime Floridos valstijos pavyzdžiu, kur priimtas sprendimas, jog teisininkams, norintiems laikyti advokatūros egzaminą, privaloma išklausyti su technologijomis susijusius kursus.

Jau galima matyti pirmus robotų panaudojimo teisėjų darbe žingsnius, kai naudojantis technologijomis bandoma prognozuoti teisėjų sprendimus. Pavyzdžiui, JAV bendrovė „LexPredict“ savo algoritmais ne tik nustatė, jog Neilas Gorsuchas taps JAV Aukščiausiojo Teismo teisėju po 12 dienų nuo Donaldo Trumpo išrinkimo, bet ir vienintelė iškėlė jo kandidatūrą taip anksti, kai kiti apie jį, kaip apie kandidatą, kalbėti pradėjo tik po kelių mėnesių.

Ši algoritmais ir didžiaisiais duomenimis grįsta platforma 2015–2016 m. JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimus spėjo 84 proc. tikslumu. Tai tik parodo, kaip didžiuliai kiekiai duomenų gali padėti vertinant istorinius įvykius, kurių žmogus fiziškai nesugebėtų įvertinti ar juo labiau pateikti gana tikslias ateities įvykių prognozes. Galbūt teisininkai, į naudojamus algoritmus ateityje dar įtraukdami ir savo duomenis bei svarbias faktines aplinkybes, galės klientams padėti apsispręsti, ar verta pradėti bylinėtis ir kokio sprendimo būtų galima tikėtis.

Apie technologijų tendencijas teisės srityje

Vaida Greičiūtė, viena iš informacinių technologijų įmonės „Corner Case Technologies“, kuriančios skaitmeninius produktus Lietuvos ir užsienio rinkoms, įkūrėjų ir vadovė:

Technologijoms taip sparčiai tobulėjant visos industrijos yra priverstos automatizuoti procesus ir pritaikyti naujoves, ne išimtis ir teisė. Ne paslaptis, jog teisėje darbui su dokumentacija skiriama labai daug laiko: analizuojama, interpretuojama ir tikrinama, ar dokumentai buvo sudaryti laikantis norminių aktų.

Vaida Greičiūtė
Jau dabar dokumentų valdymo sistemos palengvina žmogaus kasdienį darbą, tačiau dirbtinis intelektas suteiktų galimybę dar labiau pagreitinti procesus. Visa tai pagerintų kokybę, sumažintų kaštus ir teisininko paslaugos kainą. Teismų atveju atsirastų daugiau laiko ir būtų galima išspręsti daugiau bylų per tą patį laikotarpį. Taigi tokių technologijų poreikis globalioje rinkoje yra didelis, o investicijos į bendroves, kuriančias tokius produktus, siekia šimtus milijonų dolerių.

Drįsčiau abejoti, ar robotai pakeis teisininkus per ateinantį dešimtmetį. Ne dėl to, kad dirbtinis intelektas stokotų emocinio intelekto savybių (jau įrodyta, kad mašinos gali sėkmingai interpretuoti žmogaus emocijas ir pagal jas atlikti atitinkamus veiksmus, nors ši sritis dar tikrai tobulintina), bet vis dar yra didelis iššūkis dirbtinį intelektą priversti vadovautis kultūrinėmis ir vertybinėmis normomis.

Susisteminę dirbtinio intelekto apmokymus pagal skirtingų etninių grupių vertybes, sulauksime didelių pokyčių, kurie tiesiogiai darys įtaką žmonijos tobulėjimui, kartu ir teisės sričiai. Manau, jog technologijoms pasiekti tokį lygį prireiks bent dviejų ar trijų dešimtmečių.