Įtampa viename didžiausių Lietuvos teismų – Vilniaus miesto apylinkės teisme – kasdien tik auga: jau daugybę metų teismo administracijai nepavyksta rasti norinčių dirbti teismo posėdžių sekretorės/sekretoriaus darbo. Vien šiais metais buvo skelbta 100 konkursų, tačiau net 78 pripažinti neįvykusiais, nes neatsirado nė vieno, pretenduojančio į valstybės tarnautojo vietą. O jų teisme šiuo metu (kaip prieš metus, trejus ar net penkerius) trūko apie 20.

O tos, kurios dar dirba teisme, jau kyla į kovą – viena teismo sekretorių net atsisakė eiti pavaduoti neegzistuojančią savo kolegę. Ir dėl to po pokalbio su teismo vadovybe sulaukė tarnybinio patikrinimo.

„Teismo posėdžių sekretorė ne tik posėdžiauja bylų nagrinėjimo metu, bet ir atlieka daug kitų darbų, todėl ištisai posėdžiaujant visus kitus darbus tenka atlikti po darbo, pietų metu ar per išeigines dienas, tačiau niekas to nemato ir neįvertina“, – sako Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorė Valentina Solovejienė.

Praėjusio trečiadienio rytą, 8.30 val., ji su teisėja posėdžiavo administracinio nusižengimo byloje – kadangi posėdis užsitęsė iki 10 val., ji nebesuspėjo į 9.30 val. pas kitą teisėją paskirtą posėdį. Dėl to su teismo vadovybe kilo konfliktas – nors į baudžiamosios bylos nagrinėjimą susirinkę proceso dalyviai sutiko laukti, kol atsilaisvins sekretorė, po „karšto pokalbio“ su teismo vadovybe V. Solovejienė atsisakė eiti posėdžiauti.

„Labdaros akcija, kurią teisme vykdžiau dvejus metus, baigėsi“, – drąsiai rėžė sekretorė ir visas sekretores bei sekretorius pakvietė vienytis – nebedirbti papildomo darbo, nes esą už jį valstybė nemoka.

Anot jos, apmokėjimas už kolegų pavadavimus „yra tikras pasityčiojimas iš sekretorių“ – už tai, kad papildomai dirbs trijuose posėdžiuose, geriausiu atveju gaus 4 eurus.

„Už šią sumą aš galiu surašyti tris protokolus, kad „bylos nagrinėjimas atidedamas be datos, kol teisme konkurso būdu bus priimta pastovi teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorė, kadangi paskirta pavaduojanti sekretorė yra užimta savo darbu ir posėdžiauja su kitu teisėju, o bėgioti po skirtingas sales vienu metu nespėja, nes užsikirto propeleris“ ar pan.“, – nurodė V. Solovejienė.

Ji įsitikinusi, kad dėl per didelio darbo krūvio sekretorės patiria nuolatinį stresą, o jų nusiskundimų esą niekas nenori girdėti.

„Nusibodo tylėti – mes esame teismo įkaitės, – sakė moteris. – Gal jau gana tyčiotis iš sekretorių, gal pagaliau reikia ieškoti būdų, kad būtų keliami atlyginimai, tinkamai apmokama už papildomą darbą, pavadavimus ir viršvalandžius. Dėl darbo be poilsio ne viena sekretorė buvo ne tik priversta gydytis ligoninėje, bet ir buvo nuvaryta į kapus. Gal pagaliau valdžiai reikia daryti išvadas?“

Kad situacija jau išties pasiekė kritinę ribą, pripažįsta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo vadovybė. Tačiau, anot jos, taip yra ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje – jeigu padėtis nesikeis, teismų sistemą gali sukrėsti dar neregėta krizė.

„Šiandien dėl teismo posėdžių sekretorių trūkumo periodiškai tenka atidėti teismo posėdžius, – DELFI nurodė teismo vadovybė. – Nors dėl šios priežasties teismo posėdžiai dar nėra masiškai atidedami, tačiau matyti, kad netolimoje ateityje to neišvengsime. Galimybė užtikrinti nepertraukiamą teismo darbą ir į teismą besikreipiančių žmonių teisę į teisminę gynybą darosi vis labiau apsunkinta.“

Teismo administracijos atstovai įsitikinę, kad ši problema gali būti išspręsta tik valstybiniu lygiu peržiūrėjus valstybės tarnautojų darbo užmokesčių dydžius.

„Nepakankamas teismų finansavimas lemia ne tik tai, kad žmonės nenori dirbti teismuose, bet ir tai, kad dalis Lietuvos teismų neišmokės darbo užmokesčio už gruodžio mėnesį ir dalį lapkričio“, – nurodoma atsakyme.

Anot teismo vadovybės, Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame dirba beveik septintadalis visų Lietuvos teisėjų, personalo problemos kasmet tik gilėja.

„Teisme ypač trūksta teismo posėdžių sekretorių, dėl to likusiems teismo posėdžių sekretoriams nuolat tenka dirbti padidintu krūviu – teismo administracija supranta šioje srityje susiklosčiusią sudėtingą teismo posėdžių sekretorių situaciją ir deda dideles pastangas ją spręsti, – teigiama redakcijai atsiųstame atsakyme. – Vis dėlto vidiniais teismo resursais tai padaryti yra itin sudėtinga, kadangi yra didelis teismo posėdžių sekretorių trūkumas, o jų darbo apimtis ir įstatymo numatytas jiems mokamas darbo užmokestis neproporcingai išsiskiria, dėl didelio darbo krūvio teismo posėdžių sekretoriai jaučia nuolatinę įtampą.“

Pasak jų, įtampos neatlaikė ir posėdžių sekretorė V. Solovejienė, atsisakiusi eiti posėdžiauti į kitą teismo posėdį, kurio salėje jau laukė susirinkę daugybė proceso dalyvių.

„Ji pareiškė, jog vienu metu negali būti dvejose teismo posėdžių salėse, taip pat nurodydama, jog turi surašyti ką tik vykusio posėdžio protokolą nors proceso įstatymai nenumato, kad protokolas turi būti surašytas nedelsiant – ši teismo posėdžių sekretorė taip ir nenuėjo pavaduoti kolegės į jai paskirą teismo posėdį, todėl dėl atsisakymo vykdyti savo pareigas atliekamas tarnybinis patikrinimas“, – nurodė teismas.

Kadangi teisme darbuotojų kaita yra didžiulė, kaskart iš darbo išeinančių asmenų teismas prašo užpildyti anoniminę anketą. Atlikus jų analizę paaiškėjo, kad pasitraukiantys darbuotojai dažniausiai nurodo dvi priežastis, dėl kurių palieka valstybės tarnybą teisme: darbo krūvis ir darbo užmokestis, kurie nėra proporcingi.

„Nepaisant to, Vilniaus miesto apylinkės teismo administracija imasi visų įmanomų priemonių užtikrinti, kad teismo darbas vyktų sklandžiai ir netektų atidėti teismo posėdžių, taip sukeliant nepatogumus teisingumo siekiantiems į teismą besikreipiantiems asmenims, – rašoma atsakyme DELFI.

– Siekiant užtikrinti nepertraukiamą teismo darbą ir savalaikį bylų išnagrinėjimą kuo trumpesniais terminais, reaguojant į susidariusią situaciją, dar 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo nuspręsta teismo posėdžių sekretoriams mokėti priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas, tačiau susiklosčiusi situacija rodo, jog priemokos už papildomą darbą bei tam tikrų darbo funkcijų perkėlimas kitiems teismo darbuotojams nėra stimulas dirbantiems sekretoriams likti valstybės tarnyboje.“

Teismo vadovybė pripažįsta, kad šiuo metu teismo posėdžio sekretoriaus pareigybė nėra patraukli ir visiškai negali konkuruoti ne tik su privačiu sektoriumi, bet ir su kitomis valstybinėmis institucijomis.

„Todėl teismo administracijai sunku ne tik išlaikyti jau dirbančius teismo posėdžių sekretorius, tačiau ir pritraukti naujus – 2016 m. pradžioje pastebėta, kad į paskelbtus konkursus teismo posėdžių sekretoriaus pareigybei užimti registruojasi vis mažiau pretendentų, dar mažiau atvyksta dalyvauti konkursuose, – teigė teismo atstovai. – Antai 2017 m. iki lapkričio mėnesio iš paskelbtų ir organizuotų 100 konkursų teismo posėdžių sekretoriaus pareigybei užimti neįvyko 78 konkursai, kadangi neatvyko nei vienas pretendentas. Tuo tarpu iš 17 paskelbtų pakaitinių teismo posėdžių sekretorių atrankų, neatvykus pretendentams neįvyko 9 atrankos. To priežastis – šiai pareigybei keliami gana aukšti reikalavimai bei mažas darbo užmokestis.“

Teismo posėdžių sekretorius turi turėti aukštąjį išsilavinimą, turi išlaikyti bendrų gebėjimų testą, dalyvauti konkurse, be to, ir pati priėmimo procedūra užtrunka tam tikrą laiką.

„Posėdžių sekretoriaus, kurio pareigybė B6, bazinis darbo užmokestis yra 522 Eur neatskaičius mokesčių – tai vienas mažiausių darbo užmokesčių valstybės tarnyboje“, – pasak teismo atstovų, užtikrinti sklandų teismo darbą darosi vis sunkiau, nes teismas yra saistomas įstatymu nustatyto darbo užmokesčio dydžio.