Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.
Taigi asmuo laisvai savo nuožiūra gali nuspręsti, kam po mirties nori palikti savo turtą.
Tačiau įstatyme yra įtvirtinti atvejai, kuriems esant, testamentas negalioja:
1) sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens;
2) sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens;
3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.
Be to, testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Pavyzdžiui, testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei, sudarytas savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti asmens arba sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo.
Civilinio kodekso 5.17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
Pažymėtina, kad palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai, todėl jei testamentas būtų pripažintas negaliojančiu jie paveldėtų pirmiausia ir tik nesant pirmos eilės įpėdinių, paveldėtų kiti įstatyminiai įpėdiniai.
Tačiau šiuo atveju reikėtų vertinti, dėl kokios priežasties palikėjo sūnus nori užginčyti testamentą, nes vien tik tai, kad palikimas buvo paliktas kaimynei, o ne sūnui, nėra pakankamas pagrindas testamentą pripažinti negaliojančiu.
Be to, akcentuotina, kad įstatymas tam tikriems asmenims numato teisę paveldėti, nepaisant to, jog palikėjas testamentu turto jiems nėra palikęs ar palikęs mažiau nei yra privalomoji palikimo dalis.
Pažymėtina, jog palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Išlaikymo reikalingumas preziumuojamas sutuoktiniui, auginančiam bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, nepilnamečiams vaikams, taip pat nedarbingiems dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės asmenims.
Taigi sūnus kaip įpėdinis pagal įstatymą, kuris paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis, gali ginčyti testamentą teisme, jeigu yra įstatyme įtvirtinti atvejai, kuriems esant, testamentas negalioja arba sūnui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu rasa@rasavaicekauskyte.lt.
