Tuo metu anksčiau prokurorai buvo pritarę policijos pozicijai ir priėmė nutarimą atsisakyti praėdti ikiteisminį tyrimą.
Bet viskas pasikeitė, kai skandalinga istorija pirmadienį buvo paviešinta DELFI.
„Negalima nesutikti su sausį priimto nutarimo argumentais, jog Policijos įstatymas ir kiti teisės aktai suteikia įgaliojimus policijos pareigūnams naudoti prievartą, tačiau tai turi būti daroma neperžengiant nustatytų ribų, – teigia Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis. – Nors nutarime ir nurodoma, kad nukentėjusysis didelės žalos nepatyrė, su šia išvada sutikti negalima, mat atliktų veiksmų pobūdis turi kankinimo požymių, jie truko ilgą laiką ir buvo sutrikdyta asmens sveikata, todėl ikiteisminio tyrimo metu būtina atlikti kruopštų faktinių aplinkybių tyrimą ir tik tada pateikti argumentuotą įvykio teisinį vertinimą.“
Prokuroro nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Dėl smurto Klaipėdos policijos laikinojo sulaikymo kameroje iš pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo buvo atleisti trys ilgamečiai pareigūnai, o jų vadui buvo skirtas papeikimas.
Atsisveikinti su Klaipėdos apskrities VPK Budėtojų dalyje dirbusiais pareigūnais policijai teko po įvykio laikinojo sulaikymo kameroje – į ją dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo pristatytas vienas klaipėdietis. Jis buvo neblaivus ir agresyvus, nesiliovė triukšmavęs ir uždarytas į laikinojo sulaikymo patalpą – rėkavo, rankomis daužė ir kojomis spardė kameros duris.
Tą naktį budėję policininkai vyrą bandė raminti, tačiau šis į pastabas nereagavo ir, atrodo, lyg tyčia dar labiau pradėdavo demonstruoti savo „sugebėjimus“. Todėl pareigūnai nutarė pasinaudoti Policijos įstatyme numatytomis teisėmis – specialiosiomis priemonėmis sutramdyti pažeidėją.
Tačiau būdas, kurį pasirinko pareigūnai, buvo gana neįprastas ir pribloškiantis. Nustatyta, kad tuo metu, kai sulaikytasis sėdėjo ant suoliuko ir nesipriešino pareigūnams, vienas jų antrankiais surakino šio rankas už nugaros ir ant antrankių užrišo virvę.
Tada vienas pareigūnas, laikydamas atidarytas kameros duris, ėmė sulaikytojo rankas virve tempti į viršų, kol galop virvę permetė per duris ir šias uždarė, o virvės galą patempęs į apačią užfiksavo už kameros durų rankenos.
„Taip antrankiais už nugaros surakintomis ir į viršų pakeltomis rankomis sulaikytasis išbuvo 57 minutes“, – teigiama policijos tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Neįprastas kankinimo būdas buvo užfiksuotas vaizdo kamera – policijos komisariato patalpos yra filmuojamos. Ir vaizdo įrašas tapo bene pagrindiniu įrodymu šioje nekasdienėje istorijoje, apie kurią policijos vadovybė sužinojo net ne iš egzekuciją patyrusio sulaikytojo.
Sužalojo, bet neturėjo pretenzijų
Apie tai, kad policijoje patyrė smurtą, klaipėdietis net neketino niekam skųstis, tačiau, kai buvo išleistas iš komisariato, iš karto vyko ne į namus, o į ligoninę – paprašė sutvarstyti žaizdas.
„Apžiūros metu jis medikams nurodė, kad buvo sumuštas policijos komisariato budėtojų dalyje“, – sakė Klaipėdos apskrities VPK viršininkas Alfonsas Motuzas.
Jo teigimu, būtent medikų pranešimas, kurį jie privalėjo pateikti pagal vidaus reikalų ministro pasirašytą įsakymą, tapo paskata ištirti, ar tikrai, ką nurodė komisariate praleidęs vyras, yra tiesa.
„Pagal nustatytą tvarką net nesant pareiškimo mes privalome atvykti į gydymo įstaigą arba, jeigu asmuo jau yra išėjęs, susirasti ir apklausti, – sakė policijos vadovas. – Ir nuo to viskas prasidėjo – Imuniteto skyriaus pareigūnams buvo pavesta ištirti, ar pareigūnų veiksmai neturi nusikaltimo požymių, taip pat paraleliai buvo pradėtas tarnybinis tyrimas.“
Pradžia tikrai nebuvo lengva – nors nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jis pareigūnams neturėjo jokių pretenzijų. Ir per apklausą net atsisakė nurodyti, kur, kas ir kaip jį sužalojo.
Po tyrimo policijoje buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – nutarime teigiama, kad pareigūnų padaryta veika „nesukėlė didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui“. Šį nutarimą palaimino ir tyrimo metu surinktą medžiagą patikrinusi prokuratūra, atsižvelgusi į kameroje kankinto klaipėdiečio poziciją.
Nors egzekuciją surengę pareigūnai ir nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jiems teko atsakyti drausmine tvarka – po atlikto patikrinimo buvo konstatuota, kad jie pažemino policijos pareigūno vardą.
Vidaus tyrimų poskyrio pareigūnų pasirašytoje išvadoje, kuriai vėliau pritarė ir komisariato vadovas, teigiama, kad trys Budėtojų dalyje dirbę pareigūnai „nežmoniškais, kankinančiais kitą asmenį, žeminančiais žmogaus orumą veiksmais nesilaikė pagarbos žmogui ir pavyzdingumo principų“ ir sulaužė valstybei duotą priesaiką.
„Policijos pareigūnas turi dėti visas pastangas, kad nebūtų sukelta fizinės ar turtinės žalos kitam asmeniui, o jeigu tai neišvengiama, – kad žala būtų kuo mažesnė“, – teigiama išvadoje.
Anot policijos vadovų, pareigūnai privalo apsaugoti asmenis nuo kankinimo, žeminančių veiksmų, tačiau į laikinojo sulaikymo kamerą uždarytas vyras patyrė „pažeminimą, fizinį ir dvasinį skausmą“ būtent dėl pareigūnų panaudotos prievartos.