„Buvau nubaustas už pažeidimą, kurio net negalėjau padaryti – tuo metu buvau laikomas tardymo izoliatoriuje“, – pareiškė Aurelijus A.
Apie tai, kad tuo pačiu metu buvo dviejose visiškai skirtingose vietose, vyras sužinojo iš artimųjų, kai šiems į namus iš Panevėžio miesto apylinkės teismo atskriejo teisėjos Ritos Bilevičienės priimtas ir pasirašytas nutarimas. Juo teisėja Aurelijų A. įpareigojo į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėti 1,1 tūkst. eurų.
„Nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka“, – apie galimus padarinius buvo įspėtas vyras.
Bet kodėl mokėti, jeigu jokio pažeidimo nepadarei ir tuo metu net negalėjai padaryti, nes jau kelis mėnesius buvai suimtas ir uždarytas į įkalinimo įstaigą? Kodėl turi prisiimti svetimą kaltę, o dėl padaryto pažeidimo net nebuvai apklaustas ir iškviestas į teismo posėdį?
Šie Aurelijaus A. klausimai Panevėžio policijoje ir teisme sukėlė tikrą sąmyšį, o atlikus aplinkybių tyrimą paaiškėjo, kad vyras tikrai nemeluoja – tuo metu, kai esą girtas buvo sulaikytas prie automobilio vairo, jis iš tikrųjų buvo uždarytas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerą ir niekaip negalėjo laisvėje padaryti pažeidimo, už kurį jau buvo nubaustas.
Kad įvyko nesusipratimas ir teismas nubaudė su pažeidimu nesusijusį žmogų, pripažino ir protokolą „pažeidėjui“ surašę Panevėžio apskrities policijos pareigūnai – Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas, sužinojęs, kodėl Aurelijus A. ginčija jam skirtą nuobaudą, taip pat paprašė panaikinti teisėjos priimtą nutarimą, o bylą perduoti iš naujo tirti policijai.
Aurelijus A. buvo nubaustas už tai, kad dar birželio 14 d., apie 10 val., Panevėžio rajone, Krekenavos miestelyje, Tulpių g. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ būdamas neblaivus (nustatytas 1,17 prom. girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, nes jos nėra įgijęs. Be to, vyro vairuojamam automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra ir jis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Neblaivus vairuotojas iš karto buvo nušalintas nuo vairavimo, o transporto priemonė buvo nuvežta į saugojimo aikštelę. Pažeidėjas net nebandė pareigūnams neigti savo kaltės, pripažino, kad neteisėtai sėdo prie vairo ir dar būdamas neblaivus, dėl savo neatsakingo poelgio gailėjosi. Tačiau pažeidimo protokolo vyras pasirašyti nesutiko, nors parašė pasiaiškinimą.
Už vairuotojo padarytus pažeidimus nuobaudą galėjo skirti tik teismas, todėl policija jam ir perdavė bylą. Į posėdį pažeidėjas neatvyko, nors surašant protokolą jam buvo įteiktas šaukimas. Įvertinusi visus policijos surinktus duomenis, teisėja nutarė, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą, nors pažeidėjas ir nedalyvauja – kaltę juk pripažįsta.
Bet viskas pasikeitė, kai apie priimą nutarimą sužinojo Aurelijus A. – pagal jo skundą dar kartą byloje surinktus duomenis peržiūrėjęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis konstatavo, kad ne viskas buvo ištirta tinkamai, todėl ir galėjo būti nepastebėta klaida.
Anot teisėjo, policijos pareigūnų surašytame protokole ir tarnybiniuose paaiškinimuose nurodyti skirtingi pažeidėjo gimimo metai, be to, jis nepasirašė protokolo, nors pasiaiškinime nurodė pažeidimo padarymo priežastis.
„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusižengimą nustatę pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nenurodė, kokiu būdu buvo nustatyta vairavusio asmens tapatybė, todėl tikėtina, kad asmuo, padaręs nusižengimą neturėjo jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento“, – teisėjo teigimu, duomenys, kurie kelia abejonių, turi būti tikslinami iki tol, kol šios abejonės bus pašalintos, tačiau policija tokių veiksmų nesiėmė, šių prieštaravimų nepatikrino ir bylą nagrinėjęs teismas.
Policijai pažeidimo bylą grąžinęs ir nurodęs išsiaiškinti tikrąjį įstatymų pažeidėją teisėjas D. Jatužis taip pat pažymėjo, kad žemesnėje instancijoje dirbanti jo kolegė prieš priimdama nutarimą, nors ir galėjo, tačiau nepatikrino ir neįsitikino byloje esančių duomenų teisingumu, dėl ko buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl Aurelijaus A. kaltės.
Ne tą žmogų už vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų nubaudusi Panevėžio teisėja R. Bilevičienė mano, kad atsakomybę dėl to pirmiausiai turėtų prisiimti policijos pareigūnai.
„Čia reikėtų paklausti policijos pareigūnų, kaip jie nustatė minėto asmens tapatybę, kaip paėmė jo parašą, paaiškinimus, surašė tarnybinius pranešimus – man ši istorija atrodo labai mįslinga, tik šiandien apie tai sužinojau“, – sakė teisėja.
Jos teigimu, administracinio nusižengimo byloje buvo dviejų policijos pareigūnų, sulaikiusių pažeidėją, tarnybiniai pranešimai, taip pat įstaigos surašytas protokolas. „Man tai yra nesuvokiama, kaip taip galėjo nutikti – dabar tie pareigūnai, kurie surašė pažeidimo protokolą, turės išsiaiškinti tikrąjį asmenį, tik kyla klausimas, kaip jie išsiaiškins“, – sakė teisėja.
Ji pažymėjo, kad, prieš priimdama nutarimą neblaiviam vairuotojui, taip pat patikrino jo duomenis Darbo biržoje, Asmens duomenų registre. „Asmens kodas buvo tas pats, todėl kitą kartą tokius asmenis, kurie ir pripažįsta kaltę, reikės papildomai įvertinti, nors paprastai jie į teismo posėdį net neatvyksta“, – tikino R. Bilevičienė.
„Situacija tikrai labai keista – juk asmuo kaltę pripažino, byloje buvo jo ranka parašytas pasiaiškinimas, kad, taip, aš vairavau, neturiu teisių, tuo metu važiavau pas tėtį, – kalbėjo Panevėžio teisėja. – Ir jo gyvenamoji vieta buvo nurodyta Radviliškio rajone, kuri viską atitinka, man tuo metu nekėlė abejonių. Bet, ko gero, tuo metu, kai jį sulaikė, su savimi asmens dokumento neturėjo, nurodė duomenis, o pareigūnai suvedė į kompiuterį ir viskas atitiko. Situacija tikrai labai įdomi, prieš keletą metų taip pat turėjau įvykį, kai vienas pažeidėjas nurodė savo brolio, kuris tuo metu irgi atlikinėjo bausmę, anketinius duomenis. Manau, tokiais atvejais reikia viską patikrinti, bet tai turėjo padaryti institucija, kuri šiuos duomenis pateikė teismui.“
Pasak jos, tokių klaidų būtų išvengta, jeigu pažeidimu kaltinamas asmuo atvyktų į teismą ir pateiktų savo asmens dokumentą arba kad jį būtinai patikrintų, o ne aklai pažeidėju pasitikėtų pažeidimo protokolą surašantys pareigūnai.
„Reikia, kad į rankas duotų asmens dokumentą ir tik tuomet būtų įsitikinta“, – sakė R. Bilevičienė.
Tuo metu Panevėžio apskrities policijos Kelių policijos viršininkas V. Mačėnas įsitikinęs, kad policiją ir teismą apkvailinęs pažeidėjas bus nustatytas ir nubaustas pagal įstatymą.
„Neabejoju, kad jį surasime, nes byloje yra konkretus automobilis, jo savininkas – tokius dalykus išsiaiškiname“, – pareigūnas pažymėjo, kad analogiškų situacijų per metus pasitaiko vos viena kita.
„Na, per metus pasitaiko gal kokie keturi atvejai, tačiau mūsų pareigūnai per šį laikotarpį surašo apie 16 tūkst. protokolų, tad, patikėkite, jeigu suklystame, tai – tikrai mažas skaičius“, – teigė V. Mačėnas.
Kaip nutiko, kad buvo pasinaudota tardymo izoliatoriuje įkalinto Aurelijaus A. duomenimis, Kelių policijos viršininkas nebuvo linkęs spėlioti.
„Būna, kad pareigūnui pateikia dokumentą, o pažeidėjas ir nuotraukoje esantis asmuo yra labai panašūs, o mes dabar turime nuotrauką palyginti Asmens duomenų registre, tai taip ir pasitaiko tokios situacijos, ir ypatingai, kai vienas brolis apsimeta kitu, o tarp jų vos kelių metų skirtumas“, – sakė V. Mačėnas.
Pasak jo, pažeidimu, kaip ir nusikaltimu įtariamam asmeniui netaikoma atsakomybė už melą. „Įsivaizduokite, atsakomybėn traukiamas asmuo gali daryti ką nori – gintis visomis įmanomomis teisėmis, netgi meluoti, nes jam už tai nenumatyta tokia atsakomybė“, – pabrėžė jis.
Visiškai kitokia situacija būtų, jeigu pažeidimu įtariamas asmuo pareigūnams pateiktų ne savo, o kito asmens dokumentą.
„Yra taikoma atsakomybė už svetimo dokumento panaudojimą, o jeigu jo neturi ir prisistato kitu vardu, jo, kaip traukiamo atsakomybėn asmens nenubausi“, – kalbėjo V. Mačėnas. Ir patikino, kad policininkai labai atidžiai tikrina visus duomenis, nors klaidų visiems pasitaiko.