Į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) paduota Lietuva nutarė bylas baigti taikos susitarimu.
„Keturiems pareiškėjams pagal taikius susitarimus už jų patirtą turtinę, neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas Vyriausybė įsipareigojo sumokėti 24 100 eurų“, – nurodė Lietuvos atstovė EŽTT.
Pinigines kompensacijas gaus Martynas Mankevičius (gim. 1989 m.) – 7,9 tūkst. Eur, Marius Nanartonis (gim. 1975 m.) – 7,6 tūkst. Eur, Vidas Juknevičius (gim. 1974 m.) – 7 tūkst. Eur ir Tomas Orlovas (gim. 1980 m.) – 1,6 tūkst. Eur.
Pasak Vyriausybės atstovų, keturiose supaprastinta tvarka perduotose bylose dėl orumą žeminančių kalinimo sąlygų buvo sudaryti taikūs susitarimai, įvertinus konkrečias pareiškėjų kalinimo sąlygas bei nacionaliniuose teismuose priteistų kompensacijų sumas.
Tokį sprendimą Lietuva priėmė atsižvelgdama į EŽTT dar 2015 m. gruodį priimtą sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą – jis yra laikomas sisteminiu sprendimu. Jame nurodyti esminiai aspektai, į kuriuos EŽTT atsižvelgia vertindamas, ar įkalinimo sąlygos pasiekė atitinkamą lygį, kuris jau prilygsta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytam kankinimo uždraudimo pažeidimui pažeidimui.
Šiame sprendime taip pat buvo nurodyti neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo esminiai principai.
Po šio sprendimo bylos dėl netinkamų įkalinimo sąlygų EŽTT sprendimu buvo priskirtos pasikartojančioms ir sudėtingų konvencijos aiškinimo klausimų nekeliančioms byloms, todėl perduotos nagrinėti ne septynių teisėjų kolegijai, kaip įprastai, o trijų teisėjų komitetui.
Remdamasis jau suformuota praktika Strasbūro teismas Lietuvai siūlo su skundus pateikusiais kaliniais sudaryti taikius susitarimus. Kokio dydžio kompensacija turi būti išmokėta, nusprendžia ne Lietuva, o Strasbūro teisėjai.
Šiuo metu EŽTT skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra pateikę ir šalyje žinomi nusikaltėliai – dėl sunkių nusikaltimų griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti Kauno „Daktarų“, Vilniaus „Lapinų“ ir Alytaus „Baublių-Tamošių“ grupuočių nariai.
EŽTT atstovus Lietuvoje pasiekė ne tik Henriko Daktaro, bet ir alytiškio Remigijaus Laniausko bei „Lapinams“ priskiriamo Antono Ščensnovičiaus skundai dėl netinkamo elgesio ir žeminančių įkalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje bei Vilniaus pataisos namuose. Kaliniai teigia, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytą kankinimo draudimą.
Skunduose jie rašo, kad kameros, kuriose juos įkalino, buvo perpildytos, o sanitarinės ir higienos sąlygos neatitiko vidaus teisės aktų reikalavimų – kamerose kaupėsi drėgmė, patalpos buvo nepakankamai šildomos ir vėdinamos.
H. Daktaras, kuris 2000 m. jau yra laimėjęs bylą prieš Lietuvą, taip pat skundžiasi, kad buvo pažeista jam konvencijoje garantuojama teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę – esą vidaus teisinės gynybos priemonės dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra neveiksmingos.
Kauno „Daktarų“ grupuotės lyderis taip pat skundžiasi ir dėl konvojavimo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Klaipėdos apygardos teismą, kur buvo nagrinėjama „Daktarų“ baudžiamoji byla.
Anot Henos, konvojavimas jam kėlė didelius nepatogumus bei žemino jo orumą.
Be to, H. Daktaras skunde teigia, kad buvo pažeista jo teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, jis taip pat buvo diskriminuojamas, kai negavo ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine suėmimo Lukiškėse metu.
Tuo metu „Lapinams“ priskiriamas 12 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas A. Ščensnovičius Strasbūro teismo teisėjams skundžiasi dėl konvencijoje numatytos teisės į laisvę ir saugumą – esą buvo pernelyg ilgai laikomas suimtas.
Dėl ilgo suėmimo termino buvo pasiskundęs ir vienas „Lapinų“ gaujos lyderių Genrikas Lisovskis, prieš suėmimą vadovavęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ Vilniaus Šeškinės skyriui. Jam EŽTT iš Lietuvos priteisė 4,7 tūkst. eurų kompensaciją.
Kokio dydžio žalos atlyginimo iš Lietuvos reikalauja A. Ščensnovičius, H. Daktaras ir R. Laniauskas, nepranešama.
H. Daktaras yra nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, šiuo metu jis bausmę atlieka Lukiškėse.
Alytuje veikusiai nusikalstamai grupuotei priklausęs R. Laniauskas, pravarde Remyga, yra nuteistas dėl ginklų kontrabandos į Jungtinę Karalystę (JK) itin stambiu mastu. Be to, Vilniuje buvo nagrinėjama byla ir dėl to, kad R. Laniauskas sukurstė Lukiškių kalėjimo pareigūną piktnaudžiauti pareigomis – prižiūrėtojas už atlygį perduodavo mobiliojo ryšio telefonus.
Tuo metu „Lapinai“, kuriems priklausė A. Ščensnovičius, užsiėmė prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.