Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė, kad 59 metų J. E. Petraitis turi būti atleistas nuo likusios bausmės laiko prieš terminą.

Tokį prašymą teismui pateikė dėl sukčiavimo nuteisto J. E. Petraičio bausmės priežiūrą vykdžiusi Vilniaus Vilniaus apygardos probacijos tarnyba. Jos teikime buvo rašoma, kad nuteistasis faktiškai jau atliko tris ketvirtadalius probacijos termino, nepažeidė sąlygų, nepadarė administracinių nusižengimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu.

„Nuteistojo elgesys bei pakartotino nusikalstamumo rizika rodo, jog probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolimesnės priežiūros“, – teismui nurodė tarnybos atstovai.

J. E. Petraičio probacijos pabaiga – 2018 m. sausio 19 d., o bausmę jis atliko nuo 2016 m. sausio 28 d., kai buvo pradėtas vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nuosprendis. Dėl sukčiavimo nuteistam verslininkui buvo skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be probacijos tarnybos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Bausmės atidėjimo laikotarpiu J. E. Petraitis vykdė nurodymus ir, kaip nurodė sprendimą dėl priežiūros nutraukimo priėmusi teisėja Giedrė Norvilienė, pagal pakartotino nusikalstamumo rizikos vertinimo metodiką „Oasys“ nuo pat priežiūros pradžios iki šiol nuteistasis priskiriamas žemai rizikos grupei – 4 balai iš 168 galimų.

„Įvertinus pateiktą medžiagą, nuteistojo asmenybę, charakteristiką bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Baudžiamajame kodekse numatyta bausmės paskirtis yra įgyvendinta“, – nurodė teikimą nutraukti priežiūrą prieš terminą patenkinusi teisėja.

Tiesa, teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi – jeigu niekas iš proceso dalyvių neteiks apeliacinių skundų, ji įsigalios po savaitės.

J. E. Petraitis yra nuteistas dėl sukčiavimo, kai suklastojo paprastąjį vekselį ir iš antikvarinėmis vertybėmis prekiaujančio Danijos piliečio siekė gauti daugiau kaip 520 tūkst. eurų tariamą skolą.

Nors ir buvo pripažintas kaltu, bet už grotų verslininkas nesėdo – jį išgelbėjo Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis pirmą kartą teisiamiems asmenims bausmės vykdymą galima atidėti, žinoma, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad J. E. Petraitis nuo 2004 m. vasaros iki 2008 m. sausio 28 d. pagamino netikrą paprastąjį vekselį: ant tuščio lapo su Danijos piliečio parašu kopijavimo aparatu ar lazeriniu spausdintuvu atspausdino kompiuteriu paruoštą tikrovės neatitinkantį paprastojo vekselio tekstą lietuvių ir anglų kalbomis.

Jame buvo nurodyta, kad vekselis surašytas 2004 m. liepos 15 d., Vilniuje, ir kad pagal šį vekselį Danijos pilietis besąlygiškai įsipareigoja iki 2007 m. liepos 15 d. J. E. Petraičiui ar jo įsakymu kitam vekselio turėtojui sumokėti 1,8 mln. litų grynaisiais pinigais arba pervesti į kreditoriaus nurodytą sąskaitą.

Pasirašytą vekselį prieštaringai vertinamas verslininkas pateikė notarų biurui, prašydamas iduoti vykdomąjį įrašą, o po dviejų kreipėsi į antstolę dėl skolos išieškojimo.

Antstolių kontoroje tariamos skolos išieškojimui užtikrinti buvo parengtas patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

Pasak teismo, kreipdamasis dėl tariamos skolos išieškojimo J. E. Petraitis suprato savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir esmę, suvokė jais sukeltinus padarinius ir sąmoningai jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Byloje taip pat buvo nustatyta, kad J. E. Petraičio gyvenamojoje vietoje 2009 m. kovo 24 d. buvo atlikta krata, jos metu pareigūnai rado aštuonis A4 formato tuščius baltos spalvos popieriaus lapus su Danijos piliečio parašais.

„Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad J. E. Petraitis ėmėsi aktyvių veiksmų, įtraukdamas ir sutuoktinę Giedrą Petraitis, šiems daiktiniams įrodymams sunaikinti, – pabrėžė teisėjai. – Ši aplinkybė patvirtina, kad išteisintasis šiuos įkalčius vertino kaip keliančius jam grėsmę būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn.“

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas J. E. Petraitis nepripažino jam pateiktų kaltinimų.

Jis nuo seno yra žinomas mūsų šalies teisėsaugininkams: dar 2005 m. pareigūnai, tyrę ikonų kontrabandos bylą, J. E. Petraitį buvo uždarę į areštinę, bet jo kaltės įrodyti nepavyko, jis byloje liko liudytoju. O 2009 m. buvęs kandidatas į prezidento postą buvo teisiamas dėl marškinių, tevertų 5 Eur, vagystės iš padevėtų drabužių parduotuvės „Humana“.