Tokiai kovai ryžtis galėtų tikrai ne kiekvienas – tai kainuoja ne tik daug nervų, bet ir pinigų, nes bylą pralaimėjus, pardavėjui gali tekti atlyginti advokatų atstovavimo išlaidas. O jos tokio dydžio, kad už tuos pinigus galima nusipirkti net ne vieną naują telefoną.
Šakiuose dirbantis prokuroras buvo įsivėlęs į principinį ginčą – kadangi su naują mobilųjį telefoną pardavusia bendrove nesutarimų nesugebėjo išspręsti taikiai, kreipėsi į teismą.
Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nieko nepešė – maža to, telefoną pardavusi bendrovė vien už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme pirkėjui buvo pateikusi daugiau kaip 1,3 tūkst. eurų sąskaitą. Tiesa, teismas nutarė, kad byla nebuvo tokia sudėtinga ir šias išlaidas sumažino iki 500 Eur.
Dar papildomai iš bylą pralaimėjusio prokuroro buvo priteistos išlaidos ir už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Bet tada pirkėjas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), nurodydamas, kad žemesniųjų instancijų teismai netinkamai taikė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatas.
Šios bylos kasacinio teismo teisėjams nereikėjo nagrinėti – dar nesurengus posėdžio teismui buvo pateiktas pirkėjo ir pardavėjo pasirašytas taikos susitarimas, kuriuo nekokybišką mobiliojo ryšio telefoną pardavusi bendrovė prokurorui ne tik sutiko sumokėti 350 Eur, bet ir atsisakė teismuose priteistų bylinėjimosi išlaidų.
Kodėl staiga pardavėjas pakeitė poziciją, neskelbiama – toks buvo pirkėjo ir pardavėjo konfidencialus susitarimas.
Teko remontuoti net tris kartus
Kreipdamasis į teismą prokuroras prašė iš pardavėjo priteisti už mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy III mini“ sumokėtus 150,60 Eur, taip pat 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 66 Eur už patirtas kelionės išlaidas, kai telefoną reikėjo vežti ir parsivežti iš remonto dirbtuvių.
Šakių gyventojas ieškinyje teigė, kad vienos kompiuterine technika ir mobiliojo ryšio telefonų aparatais prekiaujančios bendrovės parduotuvėje be jokių papildomų sąlygų nusipirko naują telefoną su jam taikoma 24 mėn. garantija. Keturis mėnesius juo pasinaudojęs pirkėjas susidūrė su pirmaisiais nesklandumais – aparatas sugedo.
Kadangi telefoną pardavusi bendrovė remonto paslaugų neteikia, pirkėjas su garantiją suteikiančiais dokumentais buvo nusiųstas į tokias paslaugas teikiantį technikos centrą. Čia buvo nustatytos įrenginio krovimo problemos, bet atlikus sudėtingus litavimo darbus telefonas po mėnesio buvo sutaisytas.
Bet po metų „Samsung“ vėl sugedo ir pirkėjas dar kartą turėjo iš Šakių važiuoti į Kaune esantį techninį centrą. Tąkart telefono apžiūros metu buvo nustatytos maitinimo problemos, todėl meistrams teko atlikti pagrindinį telefono modulio keitimą.
„Manau, tai labai rimtas gedimas“, – teismui nurodė pirkėjas. Bet ir vėl naudotis aparatu jis negalėjo – po mėnesio telefonas dar kartą sugedo.
„Ekrane atsirado užrašas „saugus režimas“, neveikė programos, todėl bandžiau aparatą iš naujo perkrauti, bet tada jis iš viso neįsijungė“, – tvirtino vyras.
Kadangi aparato negalėjo naudoti pagal paskirtį, prokuroras nutarė, kad jam, kaip vartotojui, tiek gedimų yra per daug ir nusprendė jo daugiau neremontuoti, o pareikalauti, jog už nekokybišką prekę būtų grąžinti pinigai.
„Kreipiausi į pardavėją ir pareikalavau priimti nekokybišką prekę bei grąžinti sumokėtus pinigus – parduotuvės darbuotojas priėmė telefoną bei dokumentų originalus, pasakė, jog man važiuoti daugiau nebereikės, o pinigai už telefoną bus pervesti į mano sąskaitą, – teigė pirkėjas. – Po savaitės iš parduotuvės sulaukiau darbuotojo skambučio, jis sakė, kad telefonas yra sutaisytas, pakeista baterija ir jau galiu atvykti atsiimti telefono.
Neslėpsiu, mane nustebino toks skambutis, nes apie jokį telefono remontą su parduotuvės darbuotoju nebuvau kalbėjęs. Tačiau man paskambinęs darbuotojas sakė, kad pinigų jau negalėsiu atgauti, nes esą jau per vėlu. Supratau, kad iš manęs yra šaipomasi – jaučiausi pažemintas bei apgautas, nes priduodant telefoną patikėjau darbuotoju, supratau, jog yra tokia yra pinigų grąžinimo procedūra.“
Vyras pažymėjo, kad atsisakė atsiimti jau trečią kartą remontuotą telefono aparatą, tačiau pinigų už jį taip ir neatgavo.
„Pardavėjas neatlieka telefonų remonto, jeigu būčiau norėjęs jį dar kartą suremontuoti, būčiau važiavęs ne į parduotuvę, o į techninį centrą, – aiškino jis. – Šioje istorijoje pademonstravau savo kantrybę ir geranoriškumą pardavėjo atžvilgiu, nes sugedusį telefoną sutikau taisyti porą kartų, tačiau kilus ginčui pardavėjas buvo negeranoriškas, neieškojo ir nesiūlė problemos sprendimo būdų, buvo agresyvus: dviejų telefoninių pokalbių metu žemino tyčiodamasis ir menkindamas mano galimybę pasiekti tiesą, apgaudinėjo ir reikalavo pasiimti telefoną ir nesiekti kitokio sprendimo.“
Padarė esminę klaidą, o teisininkui tai – neatleistina
Kad „Samsung Galaxy III mini“ išties buvo sugedęs, aparatą pardavusios parduotuvės atstovai net neginčijo, tačiau nesutiko su pirkėjo pareikšta pretenzija dėl pinigų už esą nekokybišką daiktą grąžinimo.
Pardavėjui atstovavęs advokatas teigė, kad telefonui sugedus trečią kartą pirkėjas iš tiesų atvyko į parduotuvę, bet ką kalbėjosi su čia dirbančiu techniku, negalima nustatyti.
„Tačiau tą pačią dieną surašytu techninio aptarnavimu aktu pirkėjas perdavė, o pardavėjas priėmė telefoną techniniam aptarnavimui, akte nurodyta, kad numatoma telefono atidavimo data – po devynių dienų, – remdamasis dokumentais nurodė advokatas. – Šiame akte taip pat aprašyta prekė, nurodyta, kad pirkėjas telefoną turi pasiimti nustatytu laiku ir kad pardavėjas už saugojimą neatsakingas. Šiame akte yra pirkėjo parašas ir akto jis neginčija.“
Pasak pardavėjo atstovo, telefoną nusipirko prokuroras, turintis teisinį išsilavinimą, o tokiems asmenis, dalyvaujant civilinėje apyvartoje, keliami didesni protingumo ir apdairumo standartai.
„Nors pirkėjas teigė, kad atnešė telefoną, jį paliko, kadangi norėjo susigrąžinti pinigus, tačiau pasirašė dokumentą, kurio turinys neginčijamai patvirtina, kad telefonas paliekamas remontui“, – pardavėjo atstovas pažymėjo, kad nėra neginčijamų įrodymų, jog pirkėjas „aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią pasinaudoti vienu iš jam įstatymu suteiktu gynimosi būdu, t. y. nutraukti sutartį ir reikalauti pinigų grąžinimo.“
Be to, parduotuvės atstovas pabrėžė, kad nėra jokio pagrindo pirkėjui grąžinti pinigus tuo metu, kai telefonas jau buvo suremontuotas.
„Teisės aktai numato, kad jeigu gedimas buvo mažareikšmis, tokiu atveju pasinaudoti teisės gynimo būdu nutraukiant sutartį ir reikalaujant grąžinti visą sumą yra negalimas“, – advokato teigimu, trečią kartą remontuojant telefono aparatą buvo nustatytas baterijos gedimas, dėl ko ji buvo pakeista į naują.
Jis taip pat nurodė, kad parduotuvė pirkėjui būtų grąžinusi pinigus, jeigu šis būtų išreiškęs tokį norą – tokiu atveju mobilusis telefonas net nebūtų remontuojamas.
„Telefonui yra pakeista pagrindinė plokštė, baterija, telefonas dviejų metų senumo, faktiškai yra bevertis – jeigu pirkėjas yra toks sąžiningas, jis neturėtų reikalauti atlyginti pilną pirkimo kainą, nes telefonu naudojosi pusantrų metų“, – pažymima atsiliepime į pirkėjo pareikštą ieškinį.
Po pirmųjų dviejų remontų pretenzijų neturėjo
Pirkėjo ir pardavėjo ginčą išnagrinėję teismai buvo nusprendę, kad pardavėjas neprivalo grąžinti pinigų už nekokybišką daiktą, nes pirkėjas po pirmųjų dviejų remontų neturėjo jokių pretenzijų, o trečią kartą pardavėjui perduodamas telefono aparatą pasirašė dokumentus ne dėl jo grąžinimo pardavėjui, o dėl dar vieno remonto.
„Pirkėjas šiuo atveju pasinaudojo įstatyme įtvirtinta pirkėjo pasirinkimo teise perduoti telefoną pardavėjui, kad šis pašalintų trūkumus, todėl nesant įrodymų, jog telefonas yra neveikiantis ir kad juo negalima naudotis pagal paskirtį, jis negali reikalauti, jog pardavėjas sugrąžintų sumokėtą kainą“, – nutarė teisėjai.
Teismo sprendime pažymima, kad kiekvienas pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu per garantinį laikotarpį turi teisę iš pardavėjo reikalauti nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą), nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu, reikalauti atitinkamai sumažinti kainą arba vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.
Pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Pirkėjui nutraukus sutartį dėl daikto netinkamos kokybės, pardavėjas privalo grąžinti sumokėtą kainą. Netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.
Visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys.
Pardavėjas atsako už daikto trūkumus, kurie išaiškėja per dvejus metus nuo daikto perdavimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Pirkėjo teisėms taikomas dvejų metų ieškinio senaties terminas.
Jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu.
