Šalies vadovė antradienį pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama patarimo dėl 50 metų S. Bieliauskienės atleidimo iš pareigų pažeminus teisėjo vardą.

Kol Teisėjų taryba priims sprendimą, D. Grybauskaitė taip pat sustabdė teisėjos S. Bieliauskienės įgaliojimus.

„Prezidentė nuolat pabrėžia, kad teisėjams taikomi ne tik labai aukšti profesionalumo, bet ir elgesio, moralės ir etikos reikalavimai, – teigia Prezidentūra. – Nuo teisėjo darbo kokybės priklauso žmonių pasitikėjimas ir teisingumu, ir visa valstybe. Todėl teisėjo elgesys tiek darbe, tiek už teismo durų turi būti nepriekaištingas.“

Skirti pačią griežčiausią nuobaudą civilines bylas nagrinėjančiai sostinės teisėjai siūlė Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs Teisėjų etikos ir drausmės komisijos iškeltą bylą: „Teisėja S. Bieliauskienė šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus ir taip pažemino teisėjo vardą, padarė žalą teismų autoritetui visuomenėje, todėl toks elgesys nesuderinamas su teisėjo pareigomis.“

Klausimą dėl šiuo metu atostogaujančios S. Bieliauskienės atleidimo iš pareigų Teisėjų taryba turėtų svarstyti artimiausiame posėdyje. Nors teisėja dar neatleista, ant posėdžių salės, kurioje ji nagrinėja civilines bylas, jau kurį laiką kabo skelbimas: „Pranešame, kad teisėjos S. Bieliauskienės bylose teismo posėdžiai neįvyks. Apie kitų posėdžių datas ir laiką proceso šalys bus informuotos papildomai. Atsiprašome už nepatogumus.“

Teisėjai S. Bieliauskienei drausmės bylą pasiūlė iškelti Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė. Jos teikime buvo teigiama, kad teisėja, nagrinėdama bylas, daro šiurkščių ir akivaizdžių procesinių pažeidimų, kurie yra įgiję sisteminį pobūdį ir dėl kurių bylų nagrinėjimas užtęsiamas, pažeidžiami operatyvumo ir koncentracijos principai.

Be to, S. Bieliauskienė, nagrinėdama bylas, nebuvo pasirengusi jų nagrinėjimui, neorganizavo savo veiklos taip, kad ji atitiktų proceso dalyvių lūkesčius ir teisėjo kvalifikacijai keliamus reikalavimus.

Nustatyta, kad posėdžių metu ji nevengia proceso dalyvių moralizavimo – pavyzdžiui, vienos bylos posėdyje ji kalbėjo, jog „teismas kontroliuoja, skolą skolininkas dengia, todėl ginčo nėra, o jei ieškovui patinka bylinėtis, tai tegul“. O dar kitoje byloje po liudytojų apklausos ji replikavo, kad „buvo daug kalbama, bet iš esmės nieko naudingo ginčui išspręsti“, „teismas neišgirdo to, kas reikalinga jam“.

Buvo nustatyta ir daugiau procesinių pažeidimų – kai kuriose bylose ji nesprendė procesinių dokumentų priėmimo klausimų, nebuvo rasta ir rezoliucijos bei nutarties apie parengiamojo posėdžio paskyrimą, o kai kuriose bylose buvo rengiami net trys parengiamieji posėdžiai, nors įstatymas numato ne daugiau kaip du.

Tinkamai pareigų neatlikusi S. Bieliauskienė taip pat įžeidinėjo teismo darbuotojus – dėl teisėjos etikos reikalavimų pažeidimo ir nekorektiško elgesio su ja atsisakė dirbti tiek teismo posėdžių sekretoriai, tiek teisėjų padėjėjai.

Teismo administracija ne kartą keitė su teisėja dirbantį personalą, bet dėl S. Bieliauskienės ydingo supratimo apie darbinę veiklą, statusą, savo asmeniui suteikiant svarbą ir menkinant kitus darbuotojus, juos įvardijant „aptarnaujančiu personalu“, niekaip nepavyko surasti problemų sprendimo būdų.

Kai kurie teismo darbuotojai raštiškuose paaiškinimuose nurodė, kad teisėja su bendradarbiais yra kalbėjusi žodžiais „nesikišk“, „prikąsk liežuvį“, „pasuk propelerį“, „žalia“, „dub dubom“.

Tuo metu S. Bieliauskienė jai mestų kaltinimų dėl neetiško ir nekorektiško elgesio nepripažino – tikino, kad darbe bendraujanti mandagiai, pokalbiuose su teismo darbuotojais nevartojanti tokių posakių, kokie buvo nurodyti darbuotojų tarnybiniuose jų raštuose.

„Komplikuotus santykius su kai kuriais darbuotojais S. Bieliauskienė aiškino jų pačių neprofesionalumu, taip pat tuo, kad ji darbe yra reikli ir principinga, nesitaikstanti su neprofesionalumu ar aplaidumu, nevengianti atsakingai kontroliuoti proceso ir įspėti aplaidžiai dirbantį personalą, – teisėjos poziciją cituoja Teisėjų garbės teismas. – Taip pat ji pažymėjo, kad su dauguma teismo darbuotojų darbiniai santykiai esantys puikūs, daliai naujų darbuotojų ji geranoriškai padėjusi suprasti darbo specifiką ir apsiprasti teisme, o kartais už juos dirbdavusi pati, atlikdama jai kaip teisėjai nepriklausantį darbą.“

Teisėjos S. Bieliauskienės teigimu, esą nepagrįsti kaltinimai yra grindžiami paskalomis ir metami suinteresuotų, sąskaitas suvesti norinčių asmenų. Tačiau kas tie asmenys, ji taip ir nesugebėjo įvardyti. O esą dėl to, kad buvo parašyti darbuotojų tarnybiniai pranešimai, kalta tik žiniasklaida: „Žmonės yra jautrūs žiniasklaidos spaudimui“.

Vis dėlto, S. Bieliauskienė pripažino, kad kartais nesilaiko byloms išnagrinėti nustatytų terminų ar posėdžiuose parenka ne pačias tinkamiausias frazes, tačiau aiškino tai dideliu darbo krūviu, noru kalbėti teisinio pasirengimo ir patyrimo neturinčioms proceso šalims suprantama kalba.

Teisėja S. Bieliauskienė jau kartą buvo bausta – dar 2012 m. jai buvo skirta pastaba.

Kai DELFI paskelbė apie Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės kreipimąsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kuria buvo siūloma S. Bieliauskienei iškelti drausmės bylą, teisėja prezidentei buvo įteikusi atsistatydinimo pareiškimą, tačiau nepraėjus nė trims dienoms persigalvojo ir jį atsiėmė.