Ir taip tik dėl to, kad valstybei padaryta žala nėra tokia didelė, kaip ją padaro kiti kontrabandininkai – muitininkas gavo „tik“ 137,26 Eur naudos.

Su kontrabandininke bendradarbiavęs, bet baudžiamosios atsakomybės išvengęs vienas Kauno teritorinės muitinės posto inspektorius, galima sakyti, gimęs po laiminga žvaigžde – teismas jį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi išteisino ir grąžino atgal į tarnybą.

Nesvarbu, kad tas pats teismas konstatavo, jog pareigūnas veikė priešingai tarnybos interesams, tačiau, kaip nurodė Kauno teisėja, valstybei nebuvo padaryta didelė žala – kontrabandos būdu buvo gabenami vaistai, kuras, alkoholis, o ne ginklai ar narkotinės medžiagos arba kitos ribotos apyvartos prekės.

Išteisinamasis nuosprendis muitininkui atvėrė kelią ne tik atgal į tarnybą, bet ir sudarė galimybę iš Lietuvos valstybės prisiteisti kompensaciją – vien už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų ir viso baudžiamojo proceso metu patyrė sukrėtimą, jaudulį.

Juk nuo pat tyrimo pradžių buvo žinoma, kad muitininko pagalba kontrabandininkei nėra joks nusikaltimas!

Nors ir buvo grąžintas į muitinės inspektoriaus pareigas, pareigūnas darbe ilgai neužsibuvo – po dviejų mėnesių parašė pareiškimą išeiti iš darbo savo noru. Būtent todėl, kad pareigūnas jau nedirba muitinėje ir buvo išteisintas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, DELFI negali skelbti jo vardo ir pavardės.

Ir nors muitinės inspetorius iš tarnybos pasitraukė, bet jis neatsisakė progos iškelti valstybei bylą ir prisiteisti atlyginimą, kurio negavo tuo metu, kai buvo nušalintas nuo pareigų – nurodė, kad per 21 mėnesį būtų uždirbęs 17 tūkst. 286 eurus.

Teismas nutarė, kad jo norai iš dalies pagrįsti – kadangi istorija, į kurią pareigūnas pakliuvo, nebuvo tokia ir „švari“ ir jis pats elgėsi neteisėtai, nutarta muitininkui priteisti 30 proc. negauto atlyginimo. Iš viso – 5 185 Eur.

Prie šios sumos teismas dar pridėjo tūkstantį eurų neturtinei žalai atlyginti – juk negalima persekioti tik drausminį pažeidimą padariusio pareigūno.

Šią kompensaciją buvusiam muitininkui turėtų išmokėti Lietuvos valstybė iš specialaus Teisingumo ministerijos (TM) fondo. Tiesa, nors sprendimas jau yra įsiteisėjęs, valstybei atstovaujančių institucijų atstovai dar gali jį skųsti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ar toks skundas bus įteiktas, TM atstovas Petras Grigalis dar negalėjo pasakyti – įsiteisėjęs sprendimas ką tik priimtas, su jo motyvais dar nesusipažinta, be to, planuojama pasitarti ir su byloje valstybei atstovavusios Generalinės prokuratūros bei trečiuoju asmeniu įtraukto Muitinės departamento atstovais.

Dyzelinį kurą pirko iš kontrabandininkės

Ši istorija prasidėjo dar 2013 m. pavasarį, kai Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės kriminalinės veiklos skyriaus tyrėjas savo vadovybei įteikė tarnybinį pranešimą, kad yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo pasienio ir muitinės pareigūnų piktnaudžiavimo – esą jie neatlieka transporto priemonių, iš Rusijos į Lietuvą įvažiuojančių per Ramoniškių pasienio kontrolės punktą, detalių patikrinimų.

Tyrimas truko 9 mėnesius, jo metu buvo stebimi pareigūnai ir renkama įvairi informacija, o 2014 m. vasarį prokuratūra nutarė muitininkui oficialiai pareikšti įtarimus ir prašyti teismo jį nušalinti nuo pareigų. Ikiteisminio tyrimo teisėjas prašymą patenkino, vėliau nušalinimai buvo pratęsiami, bet muitininkas šią procesinę prievartos priemonę skundė teismams, tačiau net devyni teisėjai iš Kauno apylinkės, apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismo daugybę kartų patvirtino, kad muitinės inspektoriui pagrįstai neleidžiama dirbti.

Po ilgalaikio tyrimo baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti į Kauno apygardos teismą, kuris priėmė nuosprendį – pareigūną išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tą pačią dieną buvo nurodyta pareigūną grąžinti į tarnybą. Šis įpareigojimas buvo įvykdytas.

Bylą teismui perdavę prokurorai nurodė, kad muitinės inspektorius esą „piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – savo įgaliojimų nepanaudojo priešingai tarnybos interesams siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, ir ją gavo bei tuo padarė didelės neturtinės žalos juridiniam asmeniui – Muitinės departamentui, tuo pačiu ir valstybei“.

Nors ne visi pareigūnui pateikti kaltinimai pasitvirtino, tačiau teismas konstatavo, jog buvo įrodyta, kad viena moteris nuo 2013 m. vasario iki gegužės 6 d. du kartus talpose gabeno 160 litrų dyzelinio kuro, nesumokant privalomų sumokėti mokesčių, o muitininkas, tai žinodamas, tyčia netikrino įvežamos prekės ir neužtikrino, kad už įvežtą kurą būtų nustatyti ir sumokėti importo mokesčiai.

Po to muitininkas už savikainą dyzelinį kurą nusipirkdavo savo asmeninėms reikmėms.

Taip pat buvo įrodyta, kad ši moteris su dukra tą gegužės 6 d. gabeno prekes (vaistus, alkoholį) ir jas pasienio poste perdavė kitoms dviems moterims, kurios jų nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių, o sąlygas tam esą sudarė vėl tas pats muitininkas, nors jam iš valdžios buvo duotas nurodymas būtinai patikrinti transporto priemonę.

Muitininkas – lyg draugas

Nuo 1993 m. Ramoniškių poste dirbęs inspektorius nepripažino jam pateiktų kaltinimų ir dievagojosi, kad su jokiais nusikaltimais nėra susijęs – visada sąžiningai tarnavo tėvynei.

Tuo metu kontrabandą gabenusi moteris net nebandė slėpti, kad su pareigūnu buvo susitarusi, jog šis aplaidžiai atliks savo pareigas – visada žinojo, kad bus gabenama kontrabanda, sutarė netikrinti ir praleisti neapmokestintas prekes.

Pragyvenimui iš kontrabandinių prekių užsidirbusi moteris tyrėjams sakė, kad kurą veždavo būtent muitininkui, į kurį visada kreipdavosi vardu, o degalų pasiimti į namus pareigūno asmeniniu automobiliu atvykdavo pasienio poste dirbantis darbininkas. Šis tai irgi patvirtino – per apklausą sakė, kad muitininko prašymu nuvažiuodavo į moters namus ir už savikainą įsigydavo dyzelinio kuro.

„Vykau gal keturis kartus“, – sakė paklusniai muitininko nurodymus vykdydavęs darbininkas.

„Muitininkui ir anksčiau gabenau kurą už paslaugą, kad šis tikrintų ne visas mano gabenamas prekes“, – teigė kontrabandininkė.

Kad būtent muitininkui iš Rusijos į Lietuvą buvo vežamas kuras, nurodė ir pasienietė, kuriai ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Tiesa, pasienietė teisinosi, kad daugiau nieko apie tai nežinojo – kaip tik tuo metu, kai kontrabandininkė apie tai užsiminė, jai baigėsi pamaina, todėl visus reikalus tvarkė jos kolegos.

Kad Ramoniškių pasienio poste buvo galima iš Rusijos į Lietuvą kontrabandos būdu atsigabenti akcizais apmokestinamų prekių, atskleidė ir tyrimo metu slapta klausyti pokalbiai. Pareigūnai buvo užfiksavę kontrabandą gabenusios moters draugių pokalbį, kurio metu jos kalbėjosi apie būtinybę vykti per pasienį būtent tada, kai dirba šioje istorijoje minimas muitininkas – esą tuomet tai „jų pamaina“, o kitos pamainos „blogos“.

Žala nedidelė – juk ne ginklus gabeno

Nors pareigūnas ir elgėsi netinkamai, tačiau jo baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nutarė, kad muitinės inspektoriaus veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokį nuosprendį teismas priėmė konstatavęs, kad valstybei nebuvo padaryta didelė žala, o jos nesant negalima konstatuoti piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Išteisinamajame nuosprendyje pažymima, kad nenustatyta, jog muitininko veiksmais buvo ypatingai pakenkta valstybės tarnybos interesui.

„Yra pagrindas konstatuoti, kad jo veiksmais nebuvo pažeisti kitų asmenų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės, laisvės, byloje nėra nukentėjusiųjų, nebuvo padaryta didelė turtinė žala, dėl jo veiksmų nekilo kokių nors kitų esminių žalingų padarinių, jo veiksmai nesukėlė rezonanso visuomenėje“, – teismas pažymėjo, kad pareigūno veiksmai netruko ilgą laiką ir nebuvo sistemingi.

Teisėja nesutiko, kad dėl kaltinamojo pareigūno veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė Lietuvos muitinė ir valstybė.

„Teismas pažymi, kad valstybės tarnautojo vardas sumenkinamas, diskredituojamas ar pažeminamas padarant bet kokį piktnaudžiavimą tarnyba, taip pat ir drausminį nusižengimą, tačiau ne visada pažeminat valstybės tarnautojo vardą padaroma didelė žala, – pabrėžiama įsiteisėjusiame nuosprendyje, kurį priėmė teisėja Danguolė Šiugždinytė.

– Valstybės tarnautojo vardo pažeminimas automatiškai dar nereiškia didelės žalos, kaip nusikalstamo piktnaudžiavimo požymio. Didelės žalos požymis reikalauja motyvacijos, kad dėl kaltininko veikos buvo pažeistos kitų žmonių teisės, sutriko institucijos veikla, veika sukėlė neigiamą rezonansą visuomenėje, dėl to nukentėjo institucijos prestižas visuomenės akyse. Nieko panašaus dėl kaltinamojo padarytos veikos neatsitiko.“

Teisėja taip pa nurodė, kad nors inspektorius „neatliko muitinio patikrinimo taip, kaip liepia pareiginės instrukcijos“, tačiau tai patvirtina tik aplaidų pareigų atlikimą ir susitarimą su kontrabandininke piktnaudžiauti pareigomis.

„Jis žinojo, kad bus vykdoma kontrabanda, sutarė netikrinti ir praleisti neapmokestintas prekes, tačiau teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog dėl to valstybei ir Lietuvos Respublikos muitinei padaryta didelė žala (neturtinio pobūdžio), – pažymėjo teisėja. – Nustatyta, kad buvo vežamas kuras, cigaretės, alkoholis, šios prekės nebuvo slepiamos specialiose saugyklose, šių prekių kiekiai nebuvo dideli. Prekės gabentos lengvuoju automobiliu, kur labai didelis kiekis fiziškai negali būti patalpintas.

Nenustatyta, kad prekių vertė didelė ar nesumokėti mokesčiai dideli. Asmenys, gabenę prekes, tik nepateikė jų muitiniam patikrinimui ir dėl to galėjo būti išvengta valstybei priklausančio muito mokesčio. Gabentos prekės nesiekė baudžiamosios kontrabandos masto. Buvo gabenami vaistai, kuras, alkoholis, o ne ginklai ar narkotinės medžiagos arba kitos ribotos apyvartos prekės. Įvertinama ir ta aplinkybė, kad kaltinamojo susitarimas buvo ne su daug asmenų, o tik su vienu asmeniu ir kad ji darys administracinius teisės pažeidimus, o ne kriminalinio pobūdžio nusikaltimus.“

Dėl visko liko kalti tyrimą atlikę pareigūnai

Kai išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo, muitinės inspektorius nutarė paduoti valstybę į teismą dėl žalos atlyginimo – ieškinyje nurodė, kad ilgą laiką nepagrįstai buvo nušalintas nuo pareigų.

„Baudžiamasis persekiojimas prieš mane buvo pradėtas nepagrįstai, nes prieš pareiškiant įtarimus ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo galimybę įvertinti žalos mastą“, – nurodė muitininkas.

Iš valstybės jis siekė prisiteisti 17 286 Eur negauto darbo užmokesčio ir 5 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą. Argumentuodamas pastarosios sumos dydį dabar jau buvęs muitininkas nurodė, kad dėl nušalinimo nuo pareigų jis patyrė nepatogumus, sukrėtimą, pažeminimą netikrumo jausmą. O didelius pergyvenimus esą jam sukėlė ir viename Marijampolės laikraštyje išspausdintas straipsnis apie iškeltą baudžiamąją bylą ir atliktą kratą. Tiesa, publikacijoje net nebuvo nurodyta pareigūno pavardė.

Su buvusio muitininko pareikštu ieškiniu nesutiko Lietuvos valstybei atstovaujanti TM ir Generalinė prokuratūra. Kad žala būtų atlyginta iš valstybės biudžeto, prieštaravo ir Muitinės departamentas.

Jų atsiliepimuose buvo teigiama, kad procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų – pagrįstumas daugybę kartų buvo svarstomas įvairių instancijų teismuose, tačiau teisėjai tada nenustatė nei baudžiamojo proceso pažeidimų, nei neteisėtų veiksmų.

Pasak valstybės institucijų atstovų, pareigūnas žinojo, kad bus vykdoma kontrabanda, sutarė netikrinti ir praleisti neapmokestinamas prekes. O jo nušalinimas nuo pareigų buvo būtinas, nes reikėjo užkardyti naujų analogiškų veikų grėsmę ir taip garantuoti institucijos pasitikėjimą bei efektyvų jos darbą.

„Tai, kad buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, savaime nesuponuoja baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir prievartos priemonių taikymo neteisėtumo“, – nurodė TM atstovas P. Grigalis.

Ramoniškių punktas
Tačiau teismas su tuo nesutiko ir konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, neįvertindami muitininko padarytos žalos masto.

„Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir/ar prokuroras, vertindami pirminius duomenis apie muitinės inspektorių nebuvo pakankamai atidūs, rūpestingi ir profesionalūs, ko pagrįsta tikėtis ir reikalauti iš tokias pareigas valstybėje atliekančių bei valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikančių valstybės pareigūnų, ir tokiu būdu padarė lemiamą klaidą, turėjusią esminę reikšmę pareigūno teisių pažeidimui baudžiamajame procese“, – nurodė teismas.

Jo teigimu, neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimu, atvejis ir civiline teisine prasme yra reikšmingas bei sukeliantis civilinę atsakomybę Lietuvos valstybei.

Teismas pažymėjo, kad muitinės inspektorius, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokie jo neteisėti veiksmai, iš dalies lėmė ikiteisminio tyrimo pradėjimą, procesinių poveikio priemonių skyrimą, jų pratęsimą.

„Būdamas valstybės tarnautoju, privalančiu savo profesinėje veikloje užtikrinti teisėtumą, inspektorius žinojo, kad elgiasi neteisėtai, siekė sau naudos, todėl tokiais savo veiksmais prisiėmė negatyvių padarinių atlikus tokius neteisėtus veiksmus riziką, kartu sumenkino savo bei muitinės kaip institucijos, o kartu ir valstybės reputaciją“, – sprendime nurodoma, kad Kauno teritorinė muitinė pagrįstai galėjo nušalinti inspektorių nuo darbinių pareigų atlikimo, netaikant baudžiamojo poveikio priemonių, ar netgi atleisti iš darbo.

Kadangi inspektorius nuo pareigų buvo nušalintas nepagrįstai, teismas nurodė atlyginti žalą. Tačiau – tik 30 proc. jo prašytos negautų darbo pajamų sumos.

Priteisdamas neturtinę žalą teismas pažymėjo, kad nors inspektorius ir buvo išteisintas, tačiau jis aplaidžiai atliko savo pareigas ir jomis piktnaudžiavo – iš dalies pats prisidėjo prie tokių negatyvių padarinių atsiradimo, o kartu ir prie tų negatyvių padarinių pasekmių.

Mano, kad kova dar nebaigta

Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pareigas laikinai einantis Juozas Ragelis mano, kad šis teismo sprendimas dar galėtų būti apskųstas kasaciniam teismui. „Manau, kad reikia eiti iki galo, per visas instancijas“, – sakė jis.

„Jeigu buvo išteisinta dėl formalių, procedūrinių dalykų, vertinu labai neigiamai, kaip ir tai, kad toks darbuotojas yra atstomas į pareigas, nes jis demoralizuojančiai veikia kitus sistemoje dirbančius pareigūnus, kurie stengiasi dirbti tinkamai ir sąžiningai, o čia yra neigiamas pavyzdys – jeigu eini netinkamu keliu, gali ir sausas išbristi iš balos“, – pažymėjo J. Ragelis.

Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas pažymėjo, kad negali iš pareigų atleisti į korupcinius nusikaltimus įsivėlusių muitininkų, kol teisme nėra įrodyta jų kaltė.

„Kol neįrodyta kaltė, galioja nekaltumo prezumpcija ir visi mūsų nukreipti veiksmai pagal mūsų manymą būtų neteisėti ir tokiu atveju tokį pareigūną tektų atstatyti atgal į vėžes, taip pat galėtume būti apkaltinti diskriminavimu ar dar kažkokiais dalykais“, – J. Ragelio teigimu, tokiais atvejais, kai neteisėti pareigūnų veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jie yra svarstomi drausmine tvarka.

„Pareigūnas patekęs į tokią padėtį vertinamas kaip padidintos rizikos ir į jį labiau yra kreipiamas dėmėsys, jokiais būdais neleidžiama pakartoti neteisėtų veiksmų“, – sakė J. Ragelis.