Tačiau santuoka baigėsi liūdnai abiem jaunavedžiams – Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai suabejojo pakistaniečio dokumentų autentiškumu ir apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Patikrinę vyro dokumentus jie nustatė, kad pasas, kurį pateikė užsienietis, iš tikrųjų yra suklastotas.

Santuoka taip ir nebuvo užregistruota, o „jaunikis“ buvo sulaikytas. Į Užsieniečių registracijos centrą pakliuvo ir du „liudytojai“, kartu su „jaunavedžiais“ atvykę į Santuokos rūmus.

„Santuokos siekiau tik dėl meilės ir abipusio jausmo“, – net ir prispaustas įrodymų Altafas M. neigė, kad fiktyviai vesdamas lietuvaitę norėjo gauti naujus dokumentus, suteikiančius galimybę gyventi Europos Sąjungoje. Vyras savo pozicijos nekeitė net ir tuomet, kai sužinojo, jog nuotaka už pinigus sutikusi būti vilnietė Jelena S. pareigūnams atskleidė viesą tiesą apie nupirktą meilę.

„Man buvo pažadėtas tūkstantis eurų – 250 Eur jau buvau gavusi, dar tiek pat turėjau gauti po santuokos įregistravimo Civilinės metrikacijos skyriuje, o kitus 500 Eur būčiau gavusi tada, kai Altafui M. būtų suteikta pilietybė, o aš su juo nutraukčiau santuoką“, – parsidavimo schemą atskleidė dviejų vaikų susilaukusi, tačiau jais nesirūpinanti moteris.

Už tai, kad sudarė fiktyvią santuoką, moteriai teismas skyrė 338 Eur baudą, o jos tariamam sutuoktiniui – 60 parų arešto bausmę.

Pasiūlymas, neužimantis daug laiko ir sunkaus darbo

Sudaryti santuoką dėl pinigų Jelena S. ryžosi iš karto, net nesvarsčiusi. „Aš norėjau tik vieno – užsidirbti pinigų, nes mano finansinė padėtis yra apgailėtina“, – per apklausą tyrėjams aiškino moteris.

Būtent Jelenos S. pasakojimas atskleidė, kaip bedarbės moterys dėl nedidelių pinigų, net nepagalvodamos apie padarinius, gali ryžtis atiduoti savo širdį nepažįstamam vyrui – susituokti ne tik Civilinės metrikacijos skyriuje, bet ir priimti kitą tikėjimą.

„Tai buvo viliojantis pasiūlymas, neužimantis daug laiko ir sunkaus darbo, todėl sutikau“, – aiškino moteris.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukta Jelena S. pasakojo, kad dar vasario pradžioje sulaukė draugės, anksčiau gyvenusios Didžiojoje Britanijoje, skambučio.

„Ji žinojo, kad mano pajamos yra minimalios, todėl pasiūlė sudaryti fiktyvią santuoką su užsieniečiu, – pasakojo moteris. – Kokios jis yra tautybės, man nesakė, tačiau man net nebuvo svarbu. Draugė sakė, kad jam reikia gauti Lietuvos pilietybę, už santuoką man būtų sumokėti 500 Eur. O vėliau, kai santuoką nutrauksime, gaučiau dar tiek pat.“

Pirmasis pasimatymas baigėsi vestuvėmis

Su jaunikiu ir dviem jo draugais moteris susitiko po kelių dienų prie prekybos centro – visus reikalus aptarė čia pat esančiame restorane.

„Gėrėme kavą ir kalbėjome, bendravome rusų kalba, tačiau labai sunkiai, nes jis nemokėjo kalbos, o draugai vaikščiojo po prekybos centrą, – neslėpė „nuotaka“. – Pokalbio pabaigoje priėję draugai paaiškino, kur yra mečetė, nes į ją reikės nueiti ir sudaryti santuoką.“

Kadangi moteris neprieštaravo, „jaunikis“ ir du „liudytojai“ iš karto nutarė nuvažiuoti į mečetę.

„Čia mus priėmė Musulmonų bendruomenės pirmininkas, – sakė „nuotaka“. – Paėmęs mūsų dokumentus jis kažką užpildė ir paskui pateikė pasirašyti santuokos dokumentus. Tą pačią akimirką mes tapome vyru ir žmona, tačiau reikėjo santuoką užregistruoti Civilinės metrikacijos skyriuje, todėl važiavome į Kauną. Kodėl ne į Vilniaus skyrių, nežinau, man niekas neaiškino.“

Kauno Civilinės metrikacijos skyriuje jaunavedžiai irgi iš karto buvo priimti, bet santuokos liudijimas nebuvo išduotas – darbuotojai nurodė atvykti kitą dieną.

Foto: Shutterstock

„Tada mane parvežė į Vilnių, vienas iš vyrų sumokėjo 250 eurų, – per apklausą kalbėjo Jelena S. – Kitą dalį pinigų man žadėjo sumokėti artimiausiu metu, po santuokos įregistravimo, tačiau taip ir nesumokėjo. O kitą rytą, apie 9 val., man telefonu paskambino moteris iš Civilinės metrikacijos skyriaus ir pranešė, kad skubiai, iki 12 val., turiu su savo būsimu vyru atvykti pasirašyti kažkokius svarbius dokumentus.“

Jelena S. sakė, kad su Altafu M. ir dviem šio draugais nieko nelaukdami išvyko į Kauną, tačiau čia santuoka taip ir nebuvo užregistruota – „jaunikį“ ir „liudytojus“ sulaikė pareigūnai.

„Vyras, su kuriuo tuokiausi tik „dėl akių“ dar bandė pasprukti, tačiau buvo sulaikytas – tada supratau, kad yra kažkas negerai“, – sakė moteris, kuriai vėliau pareigūnai atskleidė, kad jos būsimo vyro vardas ir pavardė buvo visai kitokie, o jis pats naudojosi suklastotu Pakistano piliečio pasu.

Pakistaniečio nenori net akyse matyti

„Šio asmens visiškai nepažįstu ir apie jį nieko negaliu papasakoti, aš jam jokių jausmų ar simpatijos nejaučiau, nebendravau ir nedraugavau iki religinės santuokos sudarymo – mano vienintelis tikslas buvo fiktyviai sudarius santuoką užsidirbti, o vėliau išsiskirti, taip pat gaunant užmokestį, kadangi materialinė padėtis yra apgailėtina“, – sakė „nuotaka“.

Pirmąją įmoką už fiktyvią santuoką gavusi moteris teigė „iš karto išleidusi asmeniniams poreikiams“, o kadangi dėl netikrų vestuvių dar ir turėjo problemų, ikiteisminio tyrimo metu net atsisakė dar kartą akis į akį susitikti su „jaunikiu“.

„Nenoriu jo daugiau matyti, susitikti ar bendrauti, nes bijau, kad man vėliau gali būti grasinama“, – aiškino vilnietė.

Kodėl būtent Jelenai S. buvo pasiūlyta sudaryti fiktyvią santuoką, atskleidė anksčiau Anglijoje gyvenusi jos draugė – moterys buvo pažįstamos dar nuo vaikystės, nes kartu augo Naujosios Vilnios vaikų globos namuose. „Ji yra susilaukusi dviejų vaikų, tačiau jų neaugina, yra asocialaus ir lengvabūdiško būdo“, – sakė „nuotakos“ draugė.

Per apklausą pareigūnams ji sakė, kad vieną dieną feisbuke sulaukė žinutės iš Anglijoje gyvenančio užsieniečio: „Jis manęs paklausė, ar neturiu draugės, kuri norėtų užsidirbti, bet koks darbas, man taip ir nesakė, tik patikino, jog tai – legalu.“

Jelenos S. draugė prisiekinėjo, kad nieko nežinojo apie fiktyvios santuokos sudarymą, taip pat jai esą už draugės suradimą vestuvėms nebuvo pažadėtas joks atlygis.

„Tik vėliau iš draugės sužinojau, kad Jelena S. sudarė musulmonų religinę santuoką, kurią norėjo oficialiai užregistruoti Civilinės metrikacijos skyriuje“, – tvirtino liudytoja.

Santuokų rūmų darbuotoja: užsieniečiai tikrinami išsamiau

Kauno Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja, iš „jaunavedžių“ priėmusi dokumentus santuokai įregistruoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams sakė, kad registruojant santuokas ypatingas dėmesys skiriamas dokumentų apžiūrai, jeigu vienas jaunavedžių yra užsienietis. Taip buvo ir tąkart, kai registracijai buvo pateikti Lietuvos ir Pakistano piliečių pasai.

Kadangi darbuotojai patys negalėjo nustatyti, ar pateiktas užsieniečio pasas yra tikras, jie kreipėsi pagalbos į Kauno oro uoste dirbančius pasieniečius – dokumentą patikrinę specialia technika jie nustatė, kad yra suklastotas ne tik pasas, bet ir atvykimo į šalį spaudai bei viza.

„Kai kitą rytą „jaunavedžius“ iškvietėme į skyrių, jų jau laukė kriminalinės žvalgybos pareigūnai, bet vos tik atvykęs „jaunasis“ įtarė kažką negero, todėl šoko pro duris ir ėmė bėgti, bet jį pasieniečiai sulaikė“, – sakė darbuotoja.

Fiktyvus jaunikis: viskas vyko iš meilės

Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn dėl fiktyvios santuokos sudarymo ir suklastotų dokumentų pateikimo patrauktas Pakistano Islamo Respublikos pilietis Altafas M. pareigūnams dievagojosi, kad su lietuvaite tuokėsi iš didžiulės meilės.

Jis pasakojo, kad Pakistane religinės mokyklos medrese buvo nukreiptas į džihadistų stovyklą, tačiau nenorėjo vyktį kariauti į Kašmyrą, todėl legaliai išvyko studijuoti į Belgiją. Kai po metų studijos baigėsi, grįžo atgal į Pakistaną, tikėdamasis, kad situacija šalyje pagerėjo.

„Tačiau vėl susidūriau su džihadistų keliamomis problemomis, todėl kreipiausi į turizmo agentūrą, kuri man anksčiau padarė studentišką vizą, – sakė pakistanietis. – Kad gaučiau naują vizą, man reikėjo ilgai laukti, o laiko nebuvo – džihadistai man suteikė tik savaitės laikotarpį, po kurio turėjau vykti į karą. Todėl agentūros agentas pasiūlė įsigyti suklastotą pasą, kuriame trūko tik nuotraukos, bei dokumentus, kuriais tėvai suteikia leidimą tuoktis.“

Altafas M. teigė, kad su tokiu pasiūlymu sutiko ir už netikrus dokumentus sumokėjo apie 7-8 tūkst. eurų. „O tada per Jungtinius Arabų Emyratus atskridau iki Danijos, iš kur autobusu atvažiavau į Vilnių“, – sakė pakistanietis.

Lietuvos sostinėje jis apie 20 dienų gyveno Visų Šventųjų g. esančiame viešbutyje, o vieną dieną netoli autobusų stoties sutiko tautietį, kuris į Vilnių buvo atvykęs iš Ispanijos. Jis yra vedęs lietuvaitę.

„Kadangi nebeturėjau pinigų mokėti už viešbutį, apsigyvenau pas jį nuomojamame bute“, – teigė jis. Ir papasakojo visai kitokią istoriją apie santuoką – esą su lietuvaite, kuri sutiko už jo tekėti, iki santuokos ceremonijos jis buvo susitikęs apie 6-7 kartus.

„Su ja susipažinau kavinėje, po to susitikinėjome, kol nutarėme susituokti“, – pakistanientis tvirtino, kad merginai jokių pinigų net nesiūlė, o tuokėsi iš meilės.

„Tuokiantis mečetėje mums pasakė, kad santuoką turime užregistruoti ir Civilinės metrikacijos biure, nežinojau, kad tai galima padaryti Vilniuje, todėl kartu su draugais važiavome į Kauną“, – sakė vyras ir pridūrė, kad savo gyvenimą planavo susieti su Lietuva, nes į Pakistaną nenori grįžti.