Kokia situacija įvairiuose šalies regionuose šiandien? Ar šiems teiginiams vis dar yra pagrindo būti gajiems, o galbūt tai – jau tikrovės nebeatitinkantys atgarsiai? Apie šių miestų bylų specifiką ir kitus ypatumus kalbamės su šių regionų teismų atstovais.
Vasaros sostinėje poilsiautojai turi būti atidūs
Palanga – didžiausias ir populiariausias vasaros kurortas Lietuvoje. Ne paslaptis, kad kai kurie miesto svečiai čia renkasi ne tik su poilsiu susijusias veiklas. „Palangoje nusikaltėliai pradeda ne tik poilsiavimo, bet ir vasaros nusikaltimų sezoną“ – tokiomis ir panašiomis antraštėmis kasmet mirga vietinė spauda.
Baudžiamąsias bylas nagrinėjančios Palangos miesto apylinkės teismo pirmininkės Ingridos Krušienės nuomone, dažniausia nusikalstamumo priežastis šiame kurorte yra nesaikingas alkoholio vartojimas.
„Į pajūrį žmonės atvyksta atsipalaiduoti. Ieškodami nuotykių, pramogų ar naujų pažinčių jie vakarus leidžia kavinėse, naktiniuose klubuose, kuriuose padaugina alkoholio. Dėl to kyla konfliktai su šeimos nariais ar nepažįstamaisiais. Neblaivūs asmenys dažniausiai smurtauja prieš artimuosius, pažeidžia viešąją tvarką, sutrikdo kitų žmonių sveikatą, sugadina turtą, priešinasi pareigūnams, juos įžeidinėja. Dažnai šie nusikaltimai padaromi kilus muštynėms, susiginčijus dėl menkavertės priežasties arba ir visai be jos. Vėliau tai sukelia nemalonių pasekmių, dėl kurių žmonėms tenka gailėtis“, – nusikaltimų priežastis įvardijo teisėja.
Praėjusių metų vasaros sezonu (birželį–rugpjūtį) Palangoje policija užregistravo 191 nusikalstamą veiką: daugiausia tai vagystės (82), viešosios tvarkos pažeidimai (28), nesunkūs sveikatos sutrikdymai (22), plėšimai.
Šių metų šiltuoju sezonu nusikaltimų sumažėjo: dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų užregistruota 13 nusikalstamų veikų, viešosios tvarkos pažeidimų, vagysčių, kitų nusikaltimų skaičius beveik nepakito. Pasak teisėjos, galbūt dėl lietingos vasaros, sumažėjusio poilsiautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio srauto krito ir bendras nusikalstamumo lygis – 2016-ųjų vasarą iš viso užregistruotos 165 nusikalstamos veikos.
Taigi nepaisant to, kad šiltuoju metų laiku šis kurortas visuomenėje piešiamas kaip vienas iš nusikalstamumo centrų, pastaraisiais metais baudžiamąsias bylas teisme nagrinėti tenka vis rečiau. Prieš dvejus metus teismui perduotos 109, pernai – 106, o iki 2016 m. lapkričio vidurio – 81 baudžiamoji byla.
Vis dėlto šiais metais Palangoje padaugėjo nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (2016 m. užregistruota 18 tokių nusikaltimų, 2015 m. – 2). Anot teismo pirmininkės, šį pokytį galima paaiškinti tuo, kad Palangoje apsilanko daug jaunų žmonių, kurie, būdami vieni, neprižiūrimi tėvų, naujų pojūčių troškimą realizuoja sveikatai kenksmingais būdais.
Kurorte įžvelgiama ir dar viena priežasčių nusikalsti tendencija – vagiliaujantys atvykėliai. Tarp jų nemaža dalis taip pat yra jaunimas.
„Vasarą poilsiautojai atvažiuoja atsipalaiduoti, pabėgti nuo kasdienių rūpesčių. Dažnai jie pamiršta saugoti savo turtą. Sumažėjęs žmonių budrumas tampa lengvu grobiu į Palangą vogti atvykusiems asmenims. Tokio pobūdžio nusikaltimus dažniausiai daro jauni asmenys, netgi nepilnamečiai. Tokiu būdu jie įgyja pinigų pragyventi bei pramogoms šiame mieste“, – teigė I. Krušienė.
Sezoniškumas ne tik formuoja šio miesto teisme nagrinėjamų bylų specifiką, tačiau sukelia ir tam tikrų sunkumų jas nagrinėjant.
„Didžioji dalis bylų dalyvių iš kitų Lietuvos miestų, todėl teismui sudėtinga užtikrinti asmenų dalyvavimą teismo procese. Proceso dalyviai teisinasi lėšų ir laiko stygiumi, pamiršta buvusį įvykį, jo nebesureikšmina, kiti piktinasi, kad turi vykti į teismą kitame Lietuvos krašte. Ypač sudėtinga sulaukti užsienyje gyvenančių asmenų, kurie į Palangą buvo atvykę tik paatostogauti“, – apie bylų nagrinėjimo ypatumus pasakoja teisėja.
Šio kurorto ypatybės bei vyraujančios labai aukštos nekilnojamojo turto kainos lemia ir civilinių bylų specifiką. 2016 m. ypač padaugėjo bylų dėl gyvenamųjų namų statybos pripažinimo neteisėta, statybos/atnaujinimo/rekonstravimo leidimo panaikinimo, įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius (2016 m. gautos 23 šių kategorijų civilinės bylos, 2015 m. – 5 bylos).
Taip pat šiemet dažniau buvo sprendžiami įvairūs bendraturčių ginčai (dažniausiai susiję giminystės ryšiais) dėl nekilnojamojo turto dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turto pripažinimo bendrąja daline, jungtine ar asmenine nuosavybe (2016 m. gauta 14 šių kategorijų civilinių bylų, 2015 m. – 3 bylos). Dėl nuomos sutarčių nutraukimo, įkeldinimo, iškeldinimo šiais metais gauta 12, o pernai – 5 civilinės bylos.
Teismo vadovė pažymėjo, kad civilinės bylos Palangos mieste yra sudėtingos, dažniausiai su keliais ieškinio reikalavimais, turinčios daug šalių, kurių gyvenamosios vietos yra įvairiuose Lietuvos miestuose. Tai apsunkina bylų nagrinėjimą.
Lietuvos šiaurėje – jau saugiau
Šiauliams ir Panevėžiui ilgą laiką buvo klijuota banditų miestų ir didelio nusikalstamumo etiketė. Žinomi Lietuvos humoristai vis dar nevengia pašiepti vietinių gyventojų elgesio, kultūros. Vis dėlto Teisėjų tarybos nario, Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo baudžiamosioms ir administracinių teisės pažeidimų byloms Arūno Bartkaus teigimu, pastaruoju metu Šiaulių mieste stebima nusikalstamumo mažėjimo tendencija.
„Lyginant su ankstesniais metais, gana daug baudžiamųjų bylų nutraukiama dar ikiteisminio tyrimo metu. Todėl teismą jų pasiekia mažiau. Ryškiausias tokių bylų pavyzdys yra baudžiamosios bylos dėl smurto artimoje aplinkoje. Jose gana dažnai įtariamas smurtautojas ir nukentėjusysis susitaiko, todėl ir ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Kur kas dažniau teismą pastaruoju metu pasiekia bylos, kuriose kaltinamasis teisiamas jau ne pirmą kartą, todėl nebegalima jam taikyti susitaikymo ar laidavimo institutų“, – baudžiamųjų bylų specifiką aptarė teisėjas.
Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. daugiausia nagrinėtos bylos dėl nusikaltimų nuosavybei ir turtinėms teisėms bei turtiniams interesams: plėšimai, sukčiavimai, vagystės, turto prievartavimas. Per 10 pirmųjų mėnesių teismą pasiekė beveik 480 tokių baudžiamųjų bylų, iš kurių daugiausia – vagysčių.
Antroje vietoje pagal bendrą bylų skaičių išlieka smurtinių nusikaltimų bylos. Jų teismas šiemet gavo 470. Didžioji dalis buvo baudžiamosios bylos dėl smurto artimoje aplinkoje.
„Tokia tendencija nesikeičia nuo 2011-ųjų pabaigos, kai įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Minėtų nusikaltimų skaičius Šiaulių mieste ir rajone yra labai didelis. Vien per 10 šių metų mėnesių mūsų teismą pasiekė net 370 baudžiamųjų bylų dėl smurto artimoje aplinkoje. Beveik visada smurtautojas, kartais ir nukentėjusysis yra neblaivūs“, – vienas iš dažniausiai gaunamų bylų apžvelgė A. Bartkus.
Teisėjo nuomone, nusikaltimų priežastys jau daug metų išlieka tos pačios. Tai – alkoholis, socialinė aplinka, žemas pragyvenimo lygis – kaltinamieji neturi darbo arba gauna minimalią algą, todėl ieško lengviausio kelio į geresnį gyvenimą.
„Mūsų valstybėje skiriamas didelis dėmesys nusikalstamumo prevencijai tiek švietimo įstaigose, tiek visuomenės informavimo priemonėse. Vis dėlto liūdna stebėti situaciją, kai nusikalsta daug jaunų asmenų, tarp kurių nemaža dalis yra nepilnamečiai. Jie susigundo lengvu uždarbiu, gaunamu pardavinėjant narkotines ir psichotropines medžiagas“, – pasakojo A. Bartkus, pridurdamas, jog 2016 m. teisme gauta 90 bylų dėl narkotikų platinimo ar laikymo.
Šiaulių teismo atstovas pažymėjo, kad asmenys, kurie šiame mieste anksčiau priklausė tam tikroms organizuotoms grupuotėms, pastaruoju metu teisiami gana retai.
„Galbūt tokiai situacijai įtakos turi tai, kad daugelis šių nusikaltėlių yra emigravę iš Lietuvos, dalis dar atlieka laisvės atėmimo bausmes. Žinoma, yra ir nemažai asmenų, kurie teisiami nebe pirmą kartą. Kai kurie iš jų nuosprendį išgirsta 12-ą, 16-ą ar net 20-ą sykį“, – sakė teisėjas.
Rečiau nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Šiemet Šiaulių apylinkės teismas gavo 135 tokias bylas, dėl melagingų skambučių arba vadinamųjų „Alio, mama“ nusikaltimų gauta apie 50, o dėl dokumentų klastojimo – 40 baudžiamųjų bylų.
Čikagos laikai baigėsi
Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, nagrinėjanti baudžiamąsias bylas, Daina Vaidachavičienė, dalydamasi statistiniais duomenimis, konstatavo, kad registruotų įvykių Panevėžio apskrityje mažėja. Vis dėlto nors tam tikri nusikaltimai padaromi kur kas rečiau (pavyzdžiui, vagystės), kai kurių nusikalstamų veikų nepavyksta išvengti.
„Remiantis policijos duomenimis, gaunama nemažai pranešimų apie opią visuomenės problemą – smurtaujančius asmenis. Dažniausia smurto artimoje aplinkoje priežastis – neblaivūs asmenys (apie 90 proc. visų smurtaujančiųjų). Taip pat gana daug sukčiaujama skambinant telefonu. Pažymėtina, kad daugėja nusikalstamas veikas internete organizuojančių asmenų“, – teigė D. Vaidachavičienė.
Iki 2016 m. lapkričio vidurio Panevėžio miesto apylinkės teisme gautos 1 326 baudžiamosios bylos, praėjusiais metais jų buvo 1 491.
Pasak teisėjos, šių baudžiamųjų bylų pobūdis nesiskiria nuo visoje Lietuvoje vyraujančios specifikos, o nagrinėjamose bylose kaltinamieji yra ne tik panevėžiečiai, bet ir gyventojai iš aplinkinių rajonų ar kitų miestų.
„Per 10 šių metų mėnesių daugiausia gauta ir išnagrinėta baudžiamųjų bylų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Šiais metais teisme gauta 219 bylų dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo bei 22 bylos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Antrą vietą užima nusikalstamos veikos dėl nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Šiemet gautos 78 bylos dėl vagysčių, 14 – dėl plėšimų, 34 – dėl sukčiavimo (tarp jų yra ir apgaulės telefoniniais skambučiais bylų).
Dėl viešosios tvarkos pažeidimų gauta 31, o su narkotinių medžiagų įsigijimu ir platinimu susijusių nusikaltimų – 28 bylos“, – dažniausiai nagrinėjamas baudžiamąsias bylas įvardijo teisėja.
Panevėžio miesto apylinkės teisme kitokia situacija dėl civilinių bylų. Šio teismo pirmininko pavaduotojas, nagrinėjantis civilines bylas, Vygintas Mažuika atkreipė dėmesį į tai, kad išnagrinėjamų civilinių bylų skaičius nemažėja, nors Panevėžyje ryški gyventojų mažėjimo tendencija. Pasak teisėjo, jų teisme daugiausia bylų dėl skolų priteisimo, taip pat ir dėl komunalinių mokesčių, negrąžintų vartojimo kreditų.
„Nemažai bylų ir dėl šeimos, paveldėjimo teisinių santykių. Teisme daugėja fizinių asmenų bankroto bylų (2015 m. jų išnagrinėta 7, o šiemet iki lapkričio vidurio užregistruota jau 15 tokių bylų). Dažniau tenka nagrinėti ir bylas dėl antstolių veiksmų“, – civilines bylas apžvelgė V. Mažuika.