Tokia situacija susiklostė po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo – Šaulių sąjungos nariui Dariui Čekanauskui Ginklų fondo iškeltą bylą dėl graižtvinio šautuvo pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu išnagrinėjusi teisėja Rima Bražinskienė nutarė, kad nors sandoris ir pripažintinas negaliojančiu, tačiau restitucija negali būti taikoma.

O tai reiškia, kad Lietuva iš D. Čekanausko ginklo, kurį visame pasaulyje vertina kolekcininkai, negalės paimti, nebent šis savo noru nuspręstų jį atiduoti. O sąžiningu šautuvo įgįjėju teismo pripažintas šaulys to neketina daryti – Ginklų fondas jam tepasiūlė sugrąžinti vos tą pačią pinigų sumą, kurią jis buvo sumokėjęs už šautuvą, nors jo vertė šiuo metu gerokai yra didesnė.

Teismas konstatavo, kad JAV Vyriausybės Lietuvos kariuomenei dovanotą šautuvą įsigijęs D. Čekanauskas nepažeidė jokių įstatymų, ginklą įsigijo legaliai iš Ginklų fondo, apie tai, kad Lietuva ir JAV pasirašė tarptautinį susitarimą, kuriuo Lietuva įsipareigojo be JAV sutikimo ginkluotės neperduoti trečiosioms šalims, nieko nežinojo.

„Bylos šalys apie ginčo Tarptautinį susitarimą tarp Lietuvos ir JAV Vyriausybių dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims nežinojo, kas sąlygojo ginčo sandorio sudarymą – teismo vertinimu, atsakovas (D. Čekanauskas) yra sąžiningas įgijėjas ir nėra atsakingas už valstybės institucijų atsakingų pareigūnų padarytas klaidas, jo atžvilgiu restitucija netaikoma“, – pažymima teismo sprendime, kuris dar galės būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Pasak teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra išaiškinęs, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims, o šie neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti.

„Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo – kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso“, – Strasbūro teismo praktiką šioje byloje pritaikė Vilniaus teismas.

Be to, kaip nurodė teisėja R. Bražinskienė, Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

„Atsakovo nuomone, jeigu teismas tenkintų ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo atsakovui grąžinant ginklą, o ieškovui išmokant atsakovo sumokėtą pagal ginčo sandorį ginklo kainą, iš esmės būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai, nes pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus šiuo metu ginklo vidutinė rinkos vertė yra ženkliai didesnė (apie 1 500 Eur) nei jo įsigijimo kaina (347,54 Eur), ginklas turi istorinę bei kolekcinę vertę, nepaneigta“, – teismas nurodė, kodėl atsisako taikyti restituciją.

Teismas taip pat nurodė, kad Civiliniame kodekse numatyta, jog „daiktas iš sąžiningo įgijėjo gali būti išreikalautas tik tuo atveju, jei daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, pagrobtas ar kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas arba daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn.“

„Atsakovas, įsigydamas ginklą siekė įsigyti veiklos Lietuvos Šaulių sąjungoje vykdymui, iki šiol šį ginklą naudoja šiam tikslui, sandorio sudarymo metu jam nebuvo žinoma informacija apie tai, iš kur ir kada ginklas buvo ieškovo gautas, apie tai, kad konkretus tarptautinis susitarimas galimai gali būti taikomas ginčo dalyko atžvilgiu, taip pat bet kokios kitos aplinkybės, kurios galėtų būti pagrindas atsakovą pripažinti nesąžiningu ginklo įgijėju“, – teismo teigimu, D. Čekanauskas nesiekė ir nesiekia ginklą perleisti tretiesiems asmenims.

„Ginklas įgytas iš Ginklų fondo, kuris yra savo srities specialistas, pagal savo kompetenciją ir funkcijas vykdantis ginklų apyvartą, šio ginklo civilinė apyvarta Lietuvoje leidžiama, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nagrinėjamoje situacijoje turtas iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas, restitucija negalima“, – pabrėžiama teismo sprendime.

Visgi, kaip nurodė teisėja, apie tai, kad Lietuva su JAV yra pasirašiusi tarptautinius įsipareigojimus neperduoti iš JAV Vyriausybės gautų ginklų tretiesiems asmenims, nežinojo ne tik atsakovas D. Čekanauskas, tačiau ir pats ieškovas – Ginklų fondas.

Kol byla nebuvo išnagrinėta, teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – D. Čekanauskui uždraudė ginklą perleisti tretiesiems asmenims. Jeigu teismo priimtas sprendimas nebus apskųstas ir įsiteisės, šios laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos ir Šaulių sąjungai priklausantis D. Čekanausku su amerikietiška svajone vadinamu šautuvu galės daryti ką tik nori.

Kadangi Ginklų fondo ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, pripažįstant sandorį negaliojančiu, bet netaikant restitucijos, Ginklų fondas D. Čekanauskui dar turės padengti daugiau kaip 400 Eur atsiėjusias bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar viena byla dėl JAV Lietuvai dovanotų ginklų M14 susigrąžinimo, tačiau sprendimas joje dar nėra priimtas.

JAV dovanotus graižtvinius šautuvus tarpžinybinė Ginklų techninės būklės ir vertės komisija leido parduoti dar 2014 m. vasarį. Po jų įvertinimo Ginklų fondas nustatė kainą – 1 200 litų (arba 347,54 Eur).

Pusiau automatinius šautuvus M14 Ginklų fondui perdavė Valstybės saugumo departamentas (VSD). Apie tai, kad ginklai yra parduoti, nors tai buvo draudžiama, Krašto apsaugos ministerijai (KAM), kurios atstovas buvo įtrauktas į tarpžinybinę komisiją ir sutiko, jog šautuvai būtų parduoti, tapo aišku tik 2015 m. rugsėjį, kai ginkluotės pardavimu susidomėjo JAV ambasada Lietuvoje.

Pagal dar 2002 m. lapkritį Lietuvos ir JAV Vyriausybių pasirašytą susitarimą Lietuva įsipareigojo JAV Vyriausybei neperduoti jokios JAV ginkluotės trečiosioms šalims.

JAV Vyriausybė Lietuvos kariuomenei ginklus M14, kurie 1959-1970 m. buvo pagrindiniai amerikiečių šautuvai, kaip paramą skyrė dar 1999 m. Juos modernizavusi kurį laiką laiką naudojo Lietuvos kariuomenė, tačiau vėliau šių ginklų buvo nuspręsta atsisakyti.

Ginklų fondas buvo pardavęs aštuonis M14 šautuvus. Jį karių pratybose yra išbandžiusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.