Mokymų tikslais į Lietuvą atvykę Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjai prof. Egidijus Kūris, prof. Paulas Lemmensas ir prof. Paulas Pinto de Albuquerquene‘as formalaus vizito metu turėjo progą ne tik su Lietuvos teisėjais aptarti pagrindines EŽTT aktualijas, bet ir aplankyti netradicines vietas – Lietuvos kalėjimus. Kokie šių garbingų ir gerai žinomų teisininkų įspūdžiai, teiravosi žurnalas TEISMAI.LT.
– Pagrindinis Jūsų apsilankymo Vilniuje tikslas – teisėjų mokymai, tačiau taip pat turėjote progą pabuvoti ir Lietuvos kalėjimuose. Kokie Jūsų įspūdžiai?
E. Kūris: – Pagrindinis tikslas, dėl kurio mes visi trys atvykome į Vilnių, – tai Lietuvos teisėjams skirtas seminaras apie EŽTT praktikos tendencijas, procesinius bylų nagrinėjimo aspektus, kitas aktualijas. Tai pagrindinė mūsų programos dalis. Be jos, mes lankėmės ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bei Kauno tardymo izoliatoriuje. Būdamas teisėju iš Lietuvos, norėjau, kad mano draugai ir kolegos pamatytų ne vien seminaro salę, bet ir kitą Lietuvos dalį – ne tik tą, kurią paprastai rodome turistams, o ir tai, kas aktualiau mūsų profesinei veiklai. Kadangi ir prieš Lietuvą, ir prieš daugelį kitų šalių yra daug bylų dėl sulaikymo ir kalinimo sąlygų, naudinga, kad kolegos galėjo patys susidaryti įspūdį. Žinoma, mes negalime nieko sakyti, kas trukdytų mums dalyvauti esamose ar būsimose bylose, susijusiose su padėtimi kalinimo įstaigose. Tačiau esame dėkingi organizatoriams už galimybę jose apsilankyti.
– Kaip atrodo Lietuva visame EŽTT bylų kontekste?
P. Lemmensas: – Jums gerai sekasi. Tai nėra „bloga šalis“. Žmogaus teisių pažeidimų nėra labai daug. Be abejo, gaunama skundų dėl tam tikrų incidentų, situacijų. Galėčiau griežčiau pasisakyti apie kai kurias kitas šalis, o Lietuva, manau, nėra ypatingai žinoma dėl žmogaus teisių pažeidimų.
– Kalbant apie kalinių sąlygas, kiek Lietuva skiriasi nuo kitų Europos šalių?
P. Lemmensas: – Sunku pasakyti. Lukiškių kalėjimas, kuriame lankėmės, yra seno tipo kalėjimas. Kaip ir daugelyje kitų šalių, taip pat ir mano šalyje, Belgijoje, tokio tipo kalėjimuose kaliniai tikrinami. Svarbu nubausti. Šiuolaikiniuose kalėjimuose kaliniams duodama daugiau veiklos, sudaroma galimybė tam tikram laikui išeiti iš kalėjimo, kad tie žmonės būtų pasirengę grįžti į normalų gyvenimą. Būtų gana sudėtinga pateikti galutinį vertinimą, tačiau iš to, ką matėme, galima pasakyti, kad dedamos didelės pastangos ir kad iš tiesų gyvenimą sulaikytiesiems čia įmanoma padaryti bent jau pakenčiamą. Nebuvau čia visą dieną, todėl nežinau visko apie tai, koks kalinių gyvenimas, bet manau, jog reikalai neabejotinai juda tinkama linkme.
– Dėl sąlygų įkalinimo įstaigose EŽTT pasiekia nemažai peticijų. Jūsų nuomone, kokia svarbiausia Lietuvos kalėjimų problema?
P. Lemmensas: – Perpildymas – didelė problema. Trūksta veiklos. Kartais trūksta higienos, kartais – sveikatos priežiūros paslaugų. Tai keturios didžiausios problemos daugelyje šalių. Kaliniai nėra populiari žmonių kategorija. Dėl jų nedaug kas daroma, bet jie vis tiek žmonės.
– Ekonomiškai dar gležnoms valstybėms europiniai standartai dažnai yra nelengvas iššūkis. Ar EŽTT imasi kokių nors veiksmų, kai šalys nevykdo šio Teismo sprendimo?
P. Albuquerque‘as: – Teismo sprendimų įgyvendinimas – tai Ministrų Komiteto kompetencijos sritis. Tad jis ir prižiūri, kaip šalys įgyvendina EŽTT sprendimus, kurie priimami tų šalių atžvilgiu. Dažnai nutinka taip, kad Ministrų Komitetas „užsiblokuoja“, nes suteikia pareiškėjams galimybę dar kartą kreiptis į EŽTT dėl to, jog valstybė atsakovė tinkamai nevykdė Teismo sprendimo. Kita vertus, šitaip suteikiama galimybė siekti, kad būtų užtikrinta efektyvi, o ne iliuzinė žmogaus teisių apsauga.
– Grįžkime prie EŽTT misijos – padėti galutinį tašką žmogaus teisių gynimo procese. Gal prisimenate ir galite įvardyti jautriausią bei sudėtingiausią nagrinėtą bylą?
E. Kūris: – Sunku išskirti. Tokių bylų buvo daug. Man, teisėjui iš Lietuvos, dvi svarbiausios paskutinio laikotarpio bylos – tai Didžiosios Kolegijos bylos prieš Lietuvą, būtent Vasiliauskas prieš Lietuvą ir Kudrevičius prieš Lietuvą. Viena pasibaigė devyniems teisėjams prieš aštuonis pripažinus pažeidimą (aš buvau mažumoje, kuri pažeidimo neįžvelgė), o kita – vienbalsiai nustačius, kad pažeidimo nebuvo. Jas miniu dar ir todėl, kad šiose bylose turėjau dalyvauti kaip nacionalinis teisėjas. Be abejo, buvo ir daug įdomių bei svarbių Didžiosios Kolegijos bylų prieš kitas valstybes.
P. Lemmensas: – Man labai įsiminė byla prieš Ukrainą, kai kaliniai pasipriešino kalėjimo sąlygoms, protestavo, teikė reikalavimus, o po kurio laiko atvykusi kariuomenė juos puolė, nemažai jų sužeidė. Tada juos išvežiojo po 20 ar panašiai, jie daugiau nebegalėjo su niekuo susitikti... Visi ilgai tylėjo, kol pirmieji kaliniai išėjo iš kalėjimo ir pradėjo kalbėti. Tai neįtikėtinas nesankcionuoto smurto atvejis.
P. Albuquerque‘as: – O man įsimintiniausia byla Sejdić ir Finci prieš Bosniją ir Hercegoviną. Kodėl? Todėl, kad EŽTT Didžioji Kolegija priėmė sprendimą, jog ji kompetentinga vertinti konstitucinės nuostatos atitiktį Konvencijai ir jos Protokolui. Tai ypač svarbu. Teismas palietė labai jautrią sritį – konstitucinę teisę ir nutarė, kad jis gali atlikti valstybių narių konstitucijų kontroliavimo funkciją. Šioje byloje teismas nustatė pažeidimą, susijusį ne tik su labai svarbiomis Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucijos nuostatomis, bet ir su užslėptu ilgalaikiu susitarimu. Tai iš tikrųjų labai svarbu, nes šios nuostatos siejamos su mažumų, tarp jų žydų ir romų, diskriminacija toje šalyje: jų atstovai negalėjo dalyvauti tam tikruose rinkimuose. Teismas nustatė, kad ir politinis susitarimas, ir pati Konstitucija neatitiko Europos standartų. Man tai bene pati svarbiausia byla EŽTT istorijoje, nes joje Teismas atliko Europos konstitucinio teismo funkciją.
– Pabaigai skaitytojų išrinktas klausimas: kokie šiandien aktualiausi žmogaus teisių klausimai Europoje?
P. Albuquerque‘as: – Terorizmas ir migrantai. Tai du svarbiausi darbotvarkės klausimai. Terorizmas – dėl akivaizdžių priežasčių. Susidūrėme su labai jautriomis bylomis baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso srityje. Šiuo metu tebenagrinėjama byla Ibrahim ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, kurioje Didžioji Kolegija turi įvertinti, ar teisės turi būti vienodai ginamos ir su terorizmu susijusiose bylose.
Ir, žinoma, migrantai. Milžiniškas jų antplūdis Europoje kelia daug sunkių klausimų dėl Konvencijos 3, 5 ir 6 straipsnių. Taigi kalbama apie daugybę teisių ir laisvių. Susidūrėme su struktūrinėmis problemomis, kurias turime spręsti kartu, ne tik tos šalys, kurios geografiškai yra priešakinėje pozicijoje, kaip Graikija, Austrija. Turime spręsti visi bendromis jėgomis.
E. Kūris: – Galėčiau pridurti, kad klausimai, susiję su žmogaus privatumu, taps vis svarbesni, ypač turint galvoje tai, kad technologinės galimybės pažeisti privatumą nuolat didėja. Tai ateities išbandymai.
P. Lemmensas: – Taip pat manau, kad daugelyje šalių dėmesys žmogaus teisėms, deja, mažės.