1. Nesudaryti rašytinės sutarties – autorių teises saugantis Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymas (ATGTĮ) numato, kad autorinė sutartis turi būti rašytinė. Tačiau autoriui rašytinė sutartis reikalinga ne dėl įstatymo, o dėl paties savęs. Net ir nesudarius rašytinės sutarties įstatymas numato galimybes pripažinti, jog autorinė sutartis buvo sudaryta, tačiau joks įstatymas tiksliai neapibrėš kiek knygos leidėjas turi sumokėti straipsnio autoriui, ar fotomodelio nuotrauka gali būti naudojama dešrų ar padangų reklamai, kokiu tiražu turi būti išspausdinta knyga ir į kokius knygynus ji turi būti pristatyta.
2. Nesusitarti dėl autorinio atlyginimo – ATGTĮ (su tam tikromis išimtimis) numato, kad autorinis atlyginimas yra susitarimo dalykas. Nesusitarus dėl autorinio atlyginimo gali kilti nesusipratimų sprendžiant už kiek autorius siūlė parduoti kūrinį ir už kiek užsakovas jį sutiko pirkti. Susitarimas dėl autorinio atlyginimo apima ne tik kūrinio kainą bet ir tokius aspektus kaip mokesčiai (ar jie įskaičiuoti į sutartą sumą ar ne), atlyginimą už įvairius kūrinio panaudojimo būdus, atlyginimo išmokėjimo būdą ir atlyginimo išmokėjimo terminą (avansu, po kūrinio sukūrimo, po kūrinio išplatinimo ar pan.). Todėl apsisprendžiant dėl autorinio atlyginimo reikėtų atsakyti ne tik kiek noriu gauti už savo kūrinį, bet ir kada tuos pinigus noriu gauti.
3. Nesusitarti dėl darbų apimties – ATGTĮ numato autoriaus teisę gauti atlyginimą už sukurtą kūrinį, tačiau neapibrėžia kada kūrinys laikomas sukurtu. Todėl pavyzdžiui fotografas, iliustratorius ar dizaineris gali būti iki begalybės prašomas retušuoti žilus plaukus ar derinti svetainės spalvas kol užsakovas „pamatys“ savo norimą darbo rezultatą, sutiks priimti kūrinį ir už jį sumokėti.
4. Nesusitarti dėl darbų atlikimo termino – tokio susitarimo nebuvimas – tiesus kelias į diskusijas, kuomet autorius sako, jog darbą padarys rytoj, o užsakovas tvirtina, kad jo reikėjo jau vakar. Laiku kūrinių negaunantys užsakovai dažnokai supyksta ir praranda norą mokėti net ir už tinkamai sukurtą kūrinį.
5. Nesikonsultuoti, kai sutarties sąlygos atrodo nesuprantamos – tikriausiai niekam ne paslaptis, kad sutarties projektą rengianti šalis stengiasi jame numatyti sau palankesnes sąlygas. Tai neprieštarauja įstatymui, kadangi dėl daugelio sąlygų šalys gali laisvai susitarti, tačiau, kad tinkamai susitartum, visų pirma reikia tinkamai šias sąlygas suprasti. Konsultuotis šiuo atveju nereiškia eiti pas advokatą: į kai kuriuos klausimus gali atsakyti autorių teises saugančios institucijos, autorių – asociacijos ir netgi VMI. Todėl ko nors nežinant, nereikia bijoti paklausti.
Lietuvių liaudies išmintis sako, kad kas nedirba, tas neklysta ir dar kažką prideda apie pasimokymą iš savų bei svetimų klaidų. Tad kiekvienas autorius laisvas pasirinkti, kiek šių klaidų nori padaryti pats.