Ir, atrodo, dar negreit bandys bent iš dalies kompensuoti jos patirtus dvasinius išgyvenimus – greičiausiai bus laukiama, kol teismuose bus įrodyta baudžiamosios bylos duomenų suklastojimu įtariamo Šiaulių policininko Tomo Ruchtino, kuris buvo pelnęs net „Metų seklio“ titulą, kaltė.
Tai ketvirtadienį paaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame buvo atversta T. Malinauskienės iškelta byla Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Policijos departamento ir Šiaulių apskrities policijos.
Ieškinį pareiškusi T. Malinauskienė prašo priteisti 100 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti: vieną neteisėto įkalinimo dieną ji įvertino vos daugiau kaip 217 Eur.
Civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas Vladimiras Berezovskis, vos tik prasidėjus posėdžiui, pasiūlė proceso dalyviams kilusį ginčą baigti taikos sutartimi – anot jo, teismuose puikiai veikia mediacijos procesas.
Teisėjas pabrėžė, kad susėdus prie bendro stalo būtų galima rasti abiem šalims palankų sprendimo būdą – taip būtų išvengta ne tik bereikalingo ir daug jėgų atimančio bylinėjimo proceso, bet ir „košmariškų sąlygų teisme dėl neegzistuojančios kondicionavimo sistemos“.
T. Malinauskienė ir jai atstovaujantis šiaulietis advokatas Zigmas Burba su tokiu pasiūlymu sutiko, tam neprieštaravo ir Generalinės prokuratūros prokurorė Irma Zaikienė.
Tuo metu Teisingumo ministerijos atstovas Ramūnas Valatka mano, kad mediacijos procesas šioje byloje neįmanomas. Anot jo, į bylą būtina trečiuoju asmeniu įtraukti baudžiamosios bylos suklastojimu įtariamą buvusį policininką T. Ruchtiną, iš kurio valstybė vėliau, jeigu bus įrodyta jo kaltė dėl inkriminuojamų nusikaltimų, įgautų teisę regreso tvarka prisiteisti T. Malinauskienei išmokėtą kompensaciją.
R. Valatkos žodžiais tariant, vykstant mediacijos procesui T. Ruchtinas negalėtų ginčyti žalos dydžio, o jeigu šį ginčą spręstų teismas civilinio proceso tvarka, tokią teisę jis turėtų. Be to, taikant mediacijos procesą kiltų rizika valstybei neatgauti pinigų, kurie kaip kompensacija galėtų būti sumokėti T. Malinauskienei.
„Valstybė visada patirs nuostolių, nes turi galvoti, ką priima į darbą“, – į Teisingumo ministerijos atstovo argumentus atkirto teisėjas V. Berezovskis.
Kol kas T. Ruchtinas į šią bylą nėra įtrauktas, teismas sprendimą dėl jo statuso byloje priims per mėnesį, o paskui lauks jo pozicijos dėl pareikšto ieškinio. Ir taip byla nusikels mažiausiai iki rudens. O po to gali tekti laukti, kuo baigsis ikiteisminis tyrimas dėl galimo baudžiamosios bylos suklastojimo – galutinio sprendimo priėmimas gali užtrukti ir metus ar net daugiau.
Tokia žinia pribloškė teisybės ieškoti bandančią T. Malinauskienę: „Čia tiek daug buvo prišnekėta, kad iki šiol dar negaliu atsigauti.“
Bet moteris rankų nenuleis – sieks, kad valstybė atsakytų už savo pareigūnų atliktus neteisėtus veiksmus. Kovos ir metus, ir dvejus, jeigu prireiks – per tas iš gyvenimo išbrauktas 460 dienų ji ne tiek patyrė.
Kaip ir jos sutuoktinis Ričardas Malinauskas, už grotų praleidęs dar ilgiau – vyras taip pat jau ruošia ieškinį valstybei dėl neteisėto nuteisimo ir įkalinimo. Į laisvę iš pataisos namų jis nebuvo išleistas net tada, kai jau buvo aišku, kad nusikaltimo, už kurį atlikinėjo bausmę, nėra padaręs – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) beveik pusę metų delsė jo byloje priimti sprendimą dėl reabilitacijos.
Kad išbristų iš purvo, prireikė daug laiko ir pastangų
Kad už grotų sėdi jokio nusikaltimo nepadarę asmenys, Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) ir Generalinės prokuratūros pareigūnai oficialiai sužinojo tik praėjusių metų gegužę, kai buvo atnaujintas procesas baudžiamojoje byloje, kurioje dėl prekybos narkotikais buvo nuteisti sutuoktiniai iš Šiaulių – T. Malinauskienė ir R. Malinauskas.
Jie abu – buvę ilgamečiai narkomanai, tačiau jau apie 8 metus narkotikų nebevartoja. Ir, kaip patys sako, nieko bendro su jais nebeturi.
Bet vieną dieną juos sulaikė Šiaulių apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai. Tie patys, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, tik imitavo kovą su narkotikų prekeiviais – įtariama, patys vogė iš sulaikytųjų narkotikus ir vėliau jais prekiavo.
Į Malinauskų namus atlikti kratos atvykę kriminalistai pareiškė, kad po ilgalaikio tyrimo surinko pakankamai duomenų, jog sutuoktiniai prekiauja heroinu – esą yra užfiksuoti du atvejai, kai buvo parduoti narkotikai: kartą dozę už 20 litų (5,79 Eur) pardavė Tatjana, o kitą kartą – jos vyras. Pareigūnai net neslėpė, kad jiems žinoma, jog sutuoktiniai dabar gyvena pasiturinčiai, nueina į kavines, važinėjasi taksi, – iš kur pas narkomanus pinigai?!
„Jiems net nebuvo įdomu, kad buvau pardavusi namą, turėjau tai patvirtinančius dokumentus, pinigai buvo oficialiai pervesti į mano sąskaitą, jie tik tvirtino, jog bus geriau, jeigu mes prisipažinsime, – net ir šiandien pasakodama apie praeities įvykius jaudulio neslėpė T. Malinauskienė. – Per apklausą man tyrėjas ne kartą sakė: „Tatjana, prisipažink, ir viskas gerai baigsis – gausi tik lygtinai. Ir tau net nereikalingas advokatas. O jeigu neprisipažinsi, bus tik blogiau ir apie laisvę net nesvajok“. Tas pats buvo sakoma ir mano vyrui.“
Sutuoktiniai net nesileido į kalbas ir jiems mestų kaltinimų nepripažino. Ir iš karto sulaukė atsako iš policijos – pareigūnai pasistengė, kad teismas juos suimtų. Palūžusi moteris pasirašė po lapu, kurį jai davė policininkas. Ir iš karto buvo paleista į laisvę. O jos vyras liko už grotų, nes neprisipažino. Jis kaltę pripažino tik tada, kai pareigūnai jam pareiškė, kad jo žmona dėl prastos sveikatos išvežta į ligoninę.
Į laisvę laikiną kelialapį gavę Malinauskai daugiau nesutiko nusileisti pareigūnams – kategoriškai neigė kaltę. O šiems jau buvo nebeįdomu, juk yra įslaptintas liudytojas, kuris duoda parodymus.
Istorija apie „čekį“, cukrų ir heroiną
Į namus iki teismo paleista T. Malinauskienėm ėmė narplioti istoriją, į kurią pakliuvo: „Buvo labai sunku, nes žinojau, kad nieko nesu padariusi, jau seniausiai esu „užrišusi“ su narkotikais, todėl dėliojau dienas ir prisiminiau, jog tuo metu, kai nurodytas narkotikų pardavimo atvejis, visą dieną prabuvau pas kaimynus – kartu baliavojome, buvome išsivirę cepelinų, o vyro atvejis išvis buvo kitoks – tą dieną, kai jis esą pardavė narkotikus, jo net nebuvo namuose.“
Moteris net prisiminė atvejus, kai vienas narkomanas atėjo į jos namus ir prašė gauti narkotikų.
„Sakiau jam, kad mes seniai nevartojame, bet jis neatlyždavo – tu juk žinai, kur gauti, – pasakojo T. Malinauskienė. – Ir karts nuo karto vėl ateidavo, man jau atsibodo jo įkyrumas, todėl kartą sutryniau cukrų ir pardaviau. Po to dar kartą. Apie tai ir papasakojau pareigūnams, o jiems to ir tereikėjo.“
Ikiteisminio tyrimo metu sutuoktiniai net nebuvo kviečiami į policiją, pareigūnams užteko jų apklausų, atliktų areštinėje. O paskui laukė teismas.
„Tada jau teko bendrauti su prokurore Violeta Bartušiene, jai bandžiau aiškinti, kad visa tai, kas surašyta byloje, yra netiesa, bet ji netikėjo, tikino, kad pardaviau „čekį“ ne su cukrumi, o heroinu, – sakė T. Malinauskienė. – Mūsų pasakojimais nepatikėjo ir teisėjas Aleksandras Prygunkovas – jis man skyrė 3 metų 3 mėnesių, o vyrui – 3 metų laisvės atėmimo bausmes. Realias. Tada nuosprendį skundėme Šiaulių apygardos teismui, bet ir čia likome neišgirsti – mūsų skundai buvo atmesti.“
Kalte suabejojo Generalinės prokuratūros prokuroras
Bylą išnagrinėję teisėjai daug dėmesio skyrė įslaptintam liudytojui, kuris bendradarbiavo su Šiaulių policija. Būtent jo pasakojimas ir buvo pagrindinis įrodymas šioje keistoje byloje – nors ikiteisminio tyrimo teisėjai buvo leidę sutuoktinių namuose atlikti operatyvinius veiksmus, filmuoti, fotografuoti ir klausytis pokalbių, kriminalistai tik klausėsi neinformatyvių pašnekesių. O atvejų, kai esą buvo perkami narkotikai, net nefiksavo. Tuo metu į tai niekas ypatingo dėmesio nekreipė.
Įsiteisėjus nuosprendžiui sutuoktiniai buvo uždaryti į pataisos namus.
Jau sėdėdama už grotų T. Malinauskienė bandė teisybės ieškoti Aukščiausiajame Teisme, tačiau ir šio teismo teisėjai moterimi nepatikėjo, nors būtent nuteistosios išdėstytus argumentus teisme palaikė ir Generalinė prokuratūra, kuri paprastai nuteistųjų skundus siūlo atmesti kaip nepagrįstus, – dar 2014 m. lapkritį prokurorai siūlė sutuoktiniams baudžiamąją bylą nutraukti.
Aiškėja, kad tuo metu prokurorai jau žinojo apie sulaikytų Šiaulių policininkų neteisėtus veiksmus – jie jau tyrė jų galimai padarytus nusikaltimus, o atvejų, kai buvo klastojami dokumentai, buvo ir daugiau (tik bylos nepasiekdavo teismo).
Tiesa, apie tai, kad baudžiamoji byla buvo suklastota, prokurorai tuo metu greičiausiai dar net nenujautė – jie tik įtarė, kad daugelis veiksmų byloje buvo atlikti galimai neteisėtais būdais. Bet baudžiamosios bylos medžiaga buvo taip gerai suklastota, kad net ir kasaciniam teismui nekilo abejonių dėl vyro ir žmonos kaltės – sutuoktiniai buvo palikti pataisos namuose.
Prabilo įslaptintas liudytojas: melavau
Į laisvę T. Malinauskienė išėjo tik praėjusių metų birželio 4 d. – Panevėžio miesto apylinkės teismas nutarė ją paleisti lygtinai. Tuo metu jos sutuoktiniui R. Malinauskui pataisos namų vartai atsivėrė gerokai vėliau – lapkričio 11 d., kai kasacinės instancijos teismas patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir baudžiamąją bylą nutraukė.
Pagrindas tokiam sprendimui – tuomečio laikinojo generalinio prokuroro raštas. Jame yra nurodyta, kad dar gegužę įslaptintas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, atskleidė neįtikėtinus faktus. Tyrimą dėl Šiaulių kriminalistų galimai padarytų nusikaltimų atliekantiems LKPB pareigūnams slaptasis liudytojas nurodė, kad sutuoktinių Malinauskų byloje davė melagingus parodymus.
„Kalbėjau tai, ką liepė Tomas iš Šiaulių policijos“, – pareiškė jis. Ir kategoriškai paneigė tai, ką anksčiau buvo sakęs ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio tyrimo metu – jis nurodė, kad niekada su Malinauskais nebuvo bendravęs, niekada nebuvo jų namuose ir niekada iš jų nepirko narkotikų.
„2012 m. pavasarį, apie 21 val. man paskambino Tomas iš Šiaulių policijos, susitikome, – LKPB pareigūnų užfiksuotoje apklausoje nurodė įslaptintas liudytojas. – Jis pasakė, kad yra sulaikytas „Mariakas“, jo žmona, ir man padavė atspausdintus lapus ir liepė pasirašyti. Tomas sakė, kad čia surašyti mano parodymai ir jų pagrindu buvo sulaikytas „Mariakas“ ir jo žmona. Iš tiesų aš jokių parodymų nebuvau davęs. Tik vėliau iš Tomo sužinojau, kad „Mariakas“ yra R. Malinauskas, o jo žmona – Tatjana.“
Jis taip pat patikino, kad Tomas buvo prašęs nueiti pas Malinauskus ir įsigyti narkotinių medžiagų. „Nesutikau, nes jie manęs nepažino ir narkotinių medžiagų nebūtų pardavę“, – sakė liudytojas, kurio asmens duomenys yra priskiriami valstybės paslapčiai.
Už liudijimą gavo atlygį
Slaptasis policijos agentas taip pat pasakojo, kad praėjus kelioms savaitėms po šio susitikimo vėl sulaukė Tomo skambučio – liepė atvykti į komisariatą. Čia nuvedė pas tyrėją Gediminą Čeką – prieš tai jam liepė sakyti, kad iš tikrųjų pirko narkotikus pas Malinauskus.
Kaip liepė, taip ir padarė.
„Vėliau man Tomas pasakė, kad reikės duoti parodymus teisme – jis man priminė Malinauskų namų adresą, buto išdėstymą, ir kitas aplinkybes, kurias reikėjo nurodyti teisėjui, – sakė slaptasis liudytojas. – Ką liepė, pasakiau teisme, nors iš tikrųjų tai buvo melas. Tai dar kartą turėjau pakartoti ir Šiaulių apygardos teisme, kai byla buvo nagrinėjama antrą kartą.“
Liudytojas neslėpė, kad už tai, jog pasiršė apklausos protokolą, kuriuo remiantis baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti Malinauskai, policininkas jam davė 100 litų (29 Eur).
Buvo išrinktas „Metų sekliu”
Tomas, apie kurį kalbėjo įslaptintas liudytojas, yra T. Ruchtinas, Šiaulių apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus, kovojančio su narkotikų prekeiviais, viršininkas.
Neįtikėtina, bet ne vieną nusikaltimą išaiškinęs T. Ruchtinas Šiaulių policijoje buvo labai vertinamas ir net yra pelnęs „Metų seklio“ vardą.
Įtarimai T. Ruchtinui buvo pareikšti dar birželį – aukštas pareigas ėjęs pareigūnas pripažįsta, kad padarė nusikaltimus, kai kitą asmenį privertė meluoti apie pas sutuoktinius rastus narkotikus. Tiesa, pareigūnas tikino, kad narkotikai pas Malinauskus vis dėlto buvo nupirkti, o jų namuose „taškas“ veikė net apie dvidešimt metų.
Kas pas Malinauskus esą pirko narkotikus, T. Ruchtinas atsisakė pasakyti – esą tai prilygtų valstybės paslapties atskleidimui, o įslaptinto liudytojo duomenų paviešinimas esą sukeltų pavojų jo gyvybei.
Turėjo perlipti per savo jausmus, garbę ir orumą
Po šios istorijos reabilituota T. Malinauskienė valstybei pareiškė ieškinį ne tik dėl neturtinės, bet ir turtinės žalos atlyginimo.
Jos ieškinį valstybės paskirtas advokatas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui – teisėjais Šiauliuose moteris jau nebepasitiki.
Anot T. Malinauskienės advokato, valstybė privalo nustatyti kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.
Ieškinyje teigiama, kad policija, prokuratūra ir teismai T. Malinauskienės ir jos vyro bylą privalėjo tirti ir nagrinėti sąžiningai (teisingai), tačiau priimtas apkaltinamasis nuosprendis neatitiko jam keliamų teisėtumo, pagrįstumo, aiškumo reikalavimų, nes teismas rėmėsi tik įslaptinto liudytojo pasakojimu.
Dėl neteisėto įkalinimo T. Malinauskienei labai pablogėjo sveikata, net paleista į laisvę ji buvo susirgusi depresija.
„Visą šį laikotarpį T. Malinauskienę kamavo didžiulė įtampa, nerviniai sukrėtimai, pastovi nemiga, bejėgiškumas kaitaliojosi su tikėjimu, kad galbūt kažkada nugalės teisingumas ir baigsis šis košmaras, kad pagaliau bus konstatuota, jog ji jokio nusikaltimo nepadarė”, - ieškinyje teismui nurodė moters advokatas.
Pasak jo, T. Malinauskienė net 460 dienų nepagrįstai ir neteisėtai buvo eliminuota iš visuomenės ir šeimos gyvenimo.
Be kaltės nuteista šiaulietė net už grotų buvo priversta meluoti, kad pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo – kitaip ji nebūtų turėjusi galimybės išeiti į laisvę anksčiau laiko.
„Perlipdama per savo jausmus, garbę bei orumą ji turėjo kalbėti apie tai, ko nėra padariusi”, - nurodoma ieškinyje.
Valstybė toliau tyčiojasi: džiaukis, kad gyvą paleido
Prieš pateikdama ieškinį valstybei T. Malinauskienė turėjo kreiptis į Teisingumo ministeriją – ši sutiko, kad moteriai buvo padaryta žala dėl neteisėto nuteisimo ir įkalinimo. Šiaulietei už 460 įkalinimo dienas buvo pasiūlytas vos daugiau kaip 8 tūkst. Eur žalos atlyginimas. Tiek, kiek pagal Lietuvos teismų praktiką priteisia teismai. O naujos praktikos teisėjai kol kas neskuba formuoti – esą nepagrįstai apkaltinti žmonės taip uždarbiautų...
Tuo metu šiaulietė įsitikinusi, kad jai pasiūlyta vos 8 tūkst. Eur dydžio kompensacija yra per maža – tegul bet kuris policininkas, prokuroras ar teisėjas gauna tokią pinigų sumą už tai, kad yra nepagrįstai apkaltinamas, o po to nuteisiamas ir įkalinamas pataisos namuose. Be teisės būti išgirstas.
Su Teisingumo ministerijos pasiūlyta pinigų suma T. Malinauskienė nesutiko ir pateikė ieškinį teismui. Ir iš karto sulaukė naujo smūgio – valstybės institucijų atstovai nurodė, kad teisingumo įkaite tapusiai moteriai jokia kompensacija net nepriklauso.
Suprask – džiaukis, kad apskritai tave realibitavo ir paleido dar gyvą į laisvę.
Tokios negarbingos pozicijos laikėsi ir Teisingumo ministerija, kuri prieš tai buvo sutikusi sumokėti kompensaciją, ir Generalinė prokuratūra, kurios prokuroras išsiaiškino, kad moteris ir jos sutuoktinis nepadarė jokio nusikaltimo, ir Šiaulių apskrities pocijos komisariatas, kurio pareigūnas bylą, galima sakyti, suklastojo.
Visų trijų atsakovų atsiliepimuose teismui nurodomi tie patys argumentai – net jeigu asmuo ir nepagrįstai buvo apkaltintas, o po nuteistas dėl nusikaltimo, nebūtinai jam priklauso žala.
Valstybės institucijų atstovų raštuose teismui teigiama, kad sutuoktiniai yra patys kalti dėl to, jog buvo nuteisti – esą tuomet, kai sukūrė versiją apie cukraus, o ne narkotikų pardavimą, jie klaidino teismą, o nesiekė, kad būtų išaiškintos tikrosios baudžiamosios bylos aplinkybės.
Generalinės prokuratūros prokurorė Violeta Šulčytė net nurodė, kad teismui nebuvo pagrindo netikėti valstybės įslaptinto liudytojo parodymais, o Malinauskų versija apie cukraus pudrą – akivaizdžiausias įrodymas, kad vis dėlto kažkokie įvykiai buvo. O tokie veiksmai, anot prokurorės, ir padėjo žalai atsirasti.
Ir prokurorei net nesvarbu, kad šią versiją sutuoktiniai sukūrė jau patekę į beviltišką situaciją – jų pasakojimais niekas netikėjo, todėl kaip įmanydami bandė gintis nuo sukurptų kaltinimų.
Policija: persekiojimas visada sukelia nepatogumus
Dėl išgalvotos bylos atsakomybės nenori prisiimti ir Šiaulių apskrities policijos komisariatas – jo viršininkas Rimantas Bobinas teismui taip pat nurodė, kad žalos atlyginimas T. Malinauskienei nepriklauso.
Anot komisaro, baudžiamasis persekiojimas visada sukelia tam tikrus nepatogumus, neigiamas emocijas bei rūpesčius, o be kaltės nuteista moteris esą nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatuoti, jog dėl policijos veiksmų jai būtų sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės, ar toks jos subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą.