Ar tikrai iš NŽT pasitraukęs V. Pakalka padarė nusikaltimą, penktadienį pradėjo aiškintis Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad V. Pakalka, kuris net ėjo ir laikinojo NŽT direktoriaus pareigas, galėjo būti suinteresuotas, jog valstybė bendrovei „Alvilė“ išmokėtų apie 2,3 mln. eurų (8 mln. litų) kompensaciją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dar 2011 m. NŽT kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje – dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojų padarytų klaidų bendrovei teismas buvo priteisęs beveik 3,5 mln. Eur (12 mln. Lt) kompensaciją.

Po šio kreipimosi bylą laimėjusi bendrovė NŽT pateikė pasiūlymą sudaryti taikos sutartį – ne tęsti bylinėjimąsi, o iš valstybės biudžeto sumokėti mažesnę (2,3 mln. Eur) kompensaciją.

Kol atsakingi NŽT darbuotojai konsultavosi su kolegomis Teisingumo ministerijos, tuometis NŽT direktoriaus pavaduotojas V. Pakalka bendrovei išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad sutinka su pasiūlytomis sąlygomis dėl taikos sutarties sudarymo.

Apie tai atsitiktinai sužinojusi Teisės departamento direktorė NŽT vadovui parašė tarnybinį pranešimą – tokiomis sąlygomis, kokias pasiūlė „Alvilė“, taikos sutartis negali būti pasirašoma, nes valstybei bus padaryta didelė žala.

Apie tai netrukus buvo informuotas ir Vilniaus apygardos teismas, atnaujinęs procesą byloje – vėliau bylą išnagrinėję teisėjai nutarė, kad NŽT bendrovei „Alvilė“išvis neturi mokėti jokios kompensacijos (tiesa, vėliau sprendimą pakeitė Lietuvos apeliacinis teismas, nurodęs sumokėti vos 260 tūkst. Eur (900 tūkst. Lt) kompensaciją).

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad V. Pakalka savo iniciatyva kreipėsi į advokatus dėl teisinių konsultacijų – ar verta sudaryti taikos sutartį. Anksčiau NŽT į advokatus nesikreipdavo, todėl toks direktoriaus pavaduotojo elgesys dar labiau sukėlė įtarimų. Advokatų kontora pateikė savo rekomendacijas – esą tikslinga sudaryti taikos sutartį.

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad V. Pakalka raštą dėl taikos sutarties sudarymo „Alvilei“buvo pateikęs nesivadovaudamas NŽT reglamentu – prieš tai jį turėjo parengti Teisės departamento specialistas, po to jį privalėjo patvirtinti departamento vadovas, o galop – pasirašyti institucijos vadovas.

Pasak NŽT darbuotojų, V. Pakalka neturėjo teisinio išsilavinimo, todėl sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo buvo tikslinga gauti Teisės departamento išvadą.

Anksčiau spaudoje buvo skelbta, kad iš sumos, kurią iš NŽT turėjo gauti „Alvilė”, 15 proc. Turėjo atitekti bendrovei „Vitstar“, kurios akcininku ir vadovu tuo metu esą buvo V. Pakalka. Tiesa, šis aiškino, kad su šia bendrove jau seniai neturi nieko bendro, o 15 proc. mokestis taip ir nebuvo išmokėtas.

Kol teismas nekonstatavo V. Pakalkos kaltės, jis laikomas nekaltu.