Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatas Gediminas Žlioba.

Civilinio kodekso (CK) 3.1921 straipsnyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Taigi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Tačiau tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

Taigi, jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo remiantis CK 3.1921 straipsnio 2 dalimi.

Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu, išaiškinta, kad esminės sąlygos taikyti CK 3.194 straipsnio 3 dalį yra paramos pilnamečiui vaikui būtinumas ir tėvų galimybės ją teikti. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiui vaikui nustatymo, turi būti įvertinta, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje (pvz., paskola studijoms, paskola pragyvenimui, darbas, stipendija). Paramos pilnamečiui besimokančiam vaikui būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir paramos būtinumas turi būti pagrįstas įrodymais.

Gediminas Žlioba
Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiui vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl galimų išlaikymo pilnamečiui vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijų, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiui besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Šių grupių kriterijai vertinami atskirai:

• pirma, nustatoma ar išlaikymo prašančiam pilnamečiui besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas;

• antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti.

Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiui besimokančiam asmeniui įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan.

Be to, būtina atsižvelgė į visuotinai žinomą aplinkybę, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų. Taipogi būtina įvertinti ir vaiko tikslą siekti išsilavinimo svarbą ir būtinas pastangas sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją.

Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiui vaikui, būtina atsižvelgti į tai ar tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Reziumuojant vis tik noriu pasakyti, kad praktikoje išlaikymas (parama) pilnamečiui studijuojančiam vaikui priteisiamas labai retai (išskirtiniai, ypatingais atvejais).

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.