Kaip padėti šioms pažeidžiamoms grupėms be streso ir kuo tiksliau prisiminti skaudžius išgyvenimus, kaip laiku suteikti reikiamą paramą bei paskatinti teismų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotų valstybės institucijų bendradarbiavimą – šiuos klausimus šiandien kelia teismai, sukvietę į Vilniuje vykstančią tarptautinę konferenciją „Nevyriausybinės organizacijos ir teismai: kartu į pagalbą liudytojams ir nusikaltimų aukoms“.

Teorinių žinių nepakanka

Teismų ar kitų teisėsaugos institucijų elgesys su pažeidžiamais asmenimis daro didelę įtaką, atkuriant šių asmenų psichologinę gerovę. Specialistų nuomone, teigiamą poveikį lemia ne vien kruopštus teisinių procedūrų laikymasis, teigiamas poveikis priklauso ir nuo to, ar su traumuojančius įvykius patyrusiu asmeniu, nukentėjusiuoju ar liudytoju, buvo elgiamasi jautriai, supratingai, ar jis gavo reikiamą paramą.

Pasak Žmogaus studijų centro prezidento dr. Gintaro Chomentausko, teisėjams labai svarbu gerai suprasti nukentėjusiojo ir liudytojo psichologiją.

„Nusikaltimo metu jie išgyvena intensyvias emocijas, kurios daro įtaką jų gebėjimui racionaliai mąstyti, adekvačiai elgtis, įsiminti informaciją. Dar daugiau, kai kuriems tai tampa trauminiu patyrimu, kuris sukelia ilgalaikių neigiamų emocinių ir socialinių pasekmių, keičia jų požiūrį į visuomenę ir save, dėl ko gali stipriai pablogėti jų gyvenimo kokybė“, – sako G. Chomentauskas.

Psichologijos mokslų daktaro teigimu, teisėjai ir teismų darbuotojai turi žinoti, kokios yra ilgalaikės nusikaltimo pasekmės, kokius išgyvenimus nukentėjusieji patiria praėjus net ir keleriems metams po nusikaltimo, taip pat, kaip jų pačių elgesys gali padėti sumažinti neigiamas pasekmes arba priešingai –tapti dar viena trauma nukentėjusiajam.

„Psichologinės žinios leidžia ne tik geriau suprasti nusikaltimo aukų ir liudytojų elgesį, jų liudijimų turinį, bet ir efektyviau užtikrinti fizinį ir emocinį saugumą viso teismo proceso metu“, – įsitikinęs pašnekovas.

Anot specialisto, teisėjų ir teismo darbuotojų bendravimo su liudytojais ir nusikaltimo aukomis įgūdžiai labai svarbūs apklausų teisme metu. Tinkamas klausimų formulavimas, pokalbio palaikymas ir paskatinimas, netinkamo proceso dalyvių elgesio sustabdymas reikalauja ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių. Teisėjas taip pat turi teisiškai ir psichologiškai pagrįstai taikyti priemones, skirtas apsaugoti teisme apklausiamus liudytojus ar nukentėjusiuosius.

„Apklausa nuotoliniu būdu ar naudojant specialią širmą, apklausos stebėjimas per televizorių kitoje teismo patalpoje – visos šios priemonės padeda padidinti liudytojų ir nusikaltimų aukų emocinį saugumą ir prisideda prie teismo darbo kokybės. Lietuvos teismuose jos pradedamos taikyti vis dažniau“, – pastebi Žmogaus studijų centro prezidentas dr. G. Chomentauskas.

Teismai – vieni pažangiausių

Kaip teismų paramą liudytojams ir nusikaltimų aukoms vertina nevyriausybinių organizacijų atstovai?

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais Natalija Bitiukova sako, kad šiandien teismai matomi kaip viena pažangiausių valstybės institucijų grandžių, organizuojančių darbą su nusikaltimo aukomis.

„Siektina, kad ir kitos valstybės institucijos taip pat prisijungtų prie efektyvios pagalbos nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims, jų skaičius Lietuvoje kasmet siekia 50 tūkstančių. Tai gali būti sėkmingai įgyvendinta, stiprinant nevyriausybinio sektoriaus, kaip tarpininko tarp žmogaus ir valstybės, ir valstybės institucijų iniciatyvas ir jėgas“, – teigia pašnekovė.

N. Bitiukovos manymu, būtina stiprinti teisinę nusikaltimų aukų apsaugos bazę Lietuvoje ir kurti platesnį paramos tinklą, apimantį pagalbą teisėsaugos institucijose ir teismuose.

„Nevyriausybinių organizacijų tikslas – savo iniciatyvomis ugdyti šiame tinkle veikiančių profesionalų kompetencijas, kad jie galėtų padėti nusikaltimų aukoms efektyviai realizuoti teises, numatytas Europos Sąjungos Nusikaltimų aukų direktyvoje“, – sako ji.

Pirmieji savanoriai

Šiandien Lietuvoje teismai deda visas pastangas, siekdami maksimaliai atsižvelgti į nukentėjusiųjų poreikius, suteikti jiems kuo daugiau informacijos apie teismo procesą ir jų teises proceso metu.

„Siekiame sukurti efektyviai veikiantį pagalbos nusikaltimų aukoms ir liudytojams tinklą, – sako Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė. – Didžiuosiuose šalies teismuose darbą pradėjo kvalifikuoti psichologai, taip pat šiandien jau galime pasidžiaugti matydami pirmuosius bendradarbiavimo su savanoriais teismuose rezultatus. Šiaulių apygardos teismo parengti Šiaurės kolegijos studentai padeda sudėtingų bylų dalyviams susiorientuoti nepažįstamoje erdvėje, teikia būtiną pagalbą, atsako į kylančius klausimus. Tai pirmieji žingsniai, tačiau neabejoju, kad kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis sutelkę jėgas, užtikrinsime maksimalų ir visapusišką pažeidžiamų teismo lankytojų saugumą.“

Turėdama tikslą suteikti reikiamą informaciją dar iki bylos nagrinėjimo teisme, Nacionalinė teismų administracija yra parengusi specialų lankstinuką „Kaip elgtis, jei esi pakviestas liudyti? Liudytojas ir nukentėjusysis teisme“, platinamą teismuose ir siunčiamą su teismo šaukimais.

„Taip pat šiemet startavo edukacinis projektas – virtuali teismo posėdžių salė, kurioje galima susipažinti su standartiniu teismo posėdžių salės išdėstymu, teismo posėdyje dalyvaujančiais asmenimis. Čia imituojama ir visa teismo posėdžio eiga – salės lankytojai, pasirinkę vieną iš proceso dalyvių personažų, gali sužinoti, kas jų laukia posėdžio metu: kada reikės atsistoti, kur atsisėsti, kaip ir kada teks atsakyti į klausimus ar pateikti prašymus“, – teismų iniciatyvas pristatė Nacionalinės teismų administracijos direktorė.

Anot jos, šiemet 600 teisėjų, teismų darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų mokėsi teikti psichologinę paramą aukoms ir liudytojams bei jų apsaugą teismo procese.

„Iki šių metų nei teismų darbuotojai, nei teisėjai nebuvo specialiai mokomi, kaip įvertinti nusikaltimų aukų ir liudytojų būseną, kaip jiems teikti pagalbą. Mokymai atskleidė, kad teismų atstovai kartais tiesiog nežino, kaip reikėtų tinkamai ir efektyviai bendrauti su pažeidžiamais asmenimis. Neabejoju, kad įgytos žinios padės teismų sistemos atstovams bendrauti su pažeidžiamomis grupėmis jautriai ir dėmesingai“, – kalbėjo R. Molienė.

2016 metais daug dėmesio Lietuvos teismuose bus skiriama fizinio liudytojų ir nukentėjusiųjų saugumo stiprinimui. Planuojama įrengti specialiuosius atitvarus, aprūpinti teismus techninėmis saugumo priemonėmis.

Dėmesys – dar iki teismo

Kaip rodo geroji kitų šalių praktika, užsienyje plačiai taikomas nukentėjusiojo paruošimas apklausai teisme dar iki teismo posėdžio dienos. Šio metodo esmė ta, kad pažeidžiami nukentėjusieji prieš apklausas teisme yra supažindinami su pačiu teismo pastatu, posėdžių sale. Taip pat jiems išaiškinama, kaip bus vykdomas procesinis veiksmas, kokiu būdu jie bus apklausiami, kas turi teisę užduoti klausimus ir panašiai.

Pirmą kartą teisme atsidūręs nukentėjusysis ar liudytojas dažnai nežino, kaip elgtis, kai jis tiksliai negali atsakyti į užduotą klausimą ar, jeigu iškilo kitokių prisiminimų, kurie skiriasi nuo anksčiau duotų parodymų, ką reiškia teismui duota priesaika.

Psichologiniai tyrimai atskleidė, kad pažeidžiami nukentėjusieji, kurie buvo paruošti apklausai teisme, teismo posėdžio metu jautėsi lengviau, išsamiau atsakinėjo į užduotus klausimus, todėl jų parodymai buvo tikslesni.

Pavyzdžiui, Norvegijoje pirmieji teismo savanoriai pradėjo dirbti nuo 2006 metų. Dviejuose teismuose startavusi iniciatyva šiandien veikia jau 40 Norvegijos teismų. Kasmet savanorių pagalbos sulaukia 9000 Norvegijos teismuose apsilankiusių liudytojų ir nukentėjusiųjų.

Anot konferencijoje dalyvaujančios Norvegijos teismų administracijos Liudytojų tarnybos atstovės Jenny Melum, Lietuvos teismai turi daug galimybių pagerinti liudytojų ir nukentėjusiųjų padėtį. „Einate tinkama linkme. Esu tikra, kad pasieksite gerų rezultatų“, – sako ji.

FAKTAI

2016 metais Lietuvos teismuose planuojama įdiegti:

* pavojaus pranešimų įrangos sistemas ir pavojaus mygtukus;

* vaizdo stebėjimo sistemas;

* įeigos kontrolės sistemas;

* specialiuosius atitvarus;

* taip pat teismai bus aprūpinti rankiniais metalo detekcijos ieškikliais.