Ar nekyla mums, nuomininkams, dėl namo pardavimo rizika prarasti avansu sumokėtus nuompinigius – juk jie bus pas buvusį, o ne naująjį savininką? Taip pat norime žinoti, kaip apsisaugoti nuo rizikos būti išmestiems „į gatvę“, jei namo pardavimo sutartyje nebus įrašyta sąlyga dėl mūsų nuomos sutarties galiojimo arba naujasis savininkas nepanorės nuomos sutarties paisyti – ji juk pasirašyta ne su juo?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.

Siekiant užsitikrinti savo, kaip nuomininko, teises į nuomojamą gyvenamąjį būstą vien tik didesnio avansinio nuompinigių sumokėjimo neužtenka. Įstatymai numato, jog šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį, sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį. Todėl, siekiant didesnės apsaugos, patartina atnaujinti anksčiau sudarytą nuomos sutartį.

Pirmiausiai naujoje rašytinėje nuomos sutartyje reikėtų nustatyti ilgesnį gyvenamųjų patalpų nuomos terminą arba sudaryti neterminuotą nuomos sutartį.

Taip pat sutartyje reikėtų nepamiršti nusistatyti ir ilgesnį iškeldinimo terminą (pavyzdžiui, ne trumpesnį nei 7 mėnesiai), jei nuomos sutartis yra nutraukiama prieš terminą. Tokiu būdu nuomininkas užsitikrins galimybę susirasti kitą gyvenamąją vietą bei laiku atlaisvinti patalpas. Jei pagal sutartį nuompinigiai yra mokami avansu, tokie mokėjimai turi būti įtvirtinti pačioje nuomos sutartyje arba jos prieduose.

Avansinių mokėjimų įtvirtinimas raštu leis paprasčiau juos teismine ar neteismine tvarka išsireikalauti iš nuomotojo, jei pastarasis nutrauks nuomos sutartį prieš terminą ir geranoriškai negrąžins sumokėto nuompinigių avanso.

Civilinis kodeksas nustato jog, nuomotojas, parduodamas ar kitaip perduodamas nuomojamą daiktą arba jį įkeisdamas ar kitaip suvaržydamas nuosavybės teisę, privalo pranešti daikto pirkėjui ar kitokios sutarties šaliai apie nuomos sutartį, o nuomininkui – apie numatomą daikto pardavimą ar kitokį perleidimą, ar teisės į jį suvaržymą. Patartina papildomai nuomos sutartyje nusistatyti, kad apie numatomą nuomojamų patalpų pardavimą ar kitokį perleidimą, nuomininkas būtų privalomai informuotas raštu prieš ilgesnį terminą.

Aleksandras Kovalevskis
Taip pat rekomenduotina įregistruoti sudarytą nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre, kadangi tai suteikia papildomą apsaugą nuomininkui ir išviešina nuomos sutarties faktą. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre.

Be to, gyvenamosios patalpos nuosavybės teisei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Išnuomotos patalpos nuosavybės perėjimas iš nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti, jeigu to reikalauja tik pats nuomininkas. Taigi, nuomos sutarties įregistravimas leis sumažinti riziką, kuri gali kilti dabartiniam nuomojamojo nekilnojamojo turto savininkui nusprendus perleisti nuomojamą turtą – gyvenamąjį namą.

Norint Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą (žymą) dėl sudarytos nekilnojamojo daikto nuomos sutarties, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nuomininkas arba nuomotojas turi pateikti prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateiktas nuomos sutarties originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas minėtos sutarties nuorašas bei apmokėta už atliktus registravimo darbus.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu alexkovalevskis@hotmail.com.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.