Daugelyje Europos valstybių tai teismams nebūdingos funkcijos, kurių iš viso suskaičiuojama daugiau nei dešimt. Kokios įtakos šių funkcijų vykdymas turi teismų darbui, kodėl kai kurių iš jų būtų pravartu atsisakyti, su kokiais sunkumais esant tokiai padėčiai susiduria į teismus besikreipiantys piliečiai?

Apie tai TEISMAI.LT kalbėjosi su Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininke Jolanta Bagdoniene, spaudos žurnaliste Oksana Laurutyte ir TV žurnalistu, laidų ir renginių vedėju Žygiu Stakėnu.

7 proc. apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų – dėl leidimų išdavimo

„Teismo veiklą apsunkina ne tik padidėjęs nagrinėjamų bylų skaičius, bet ir funkcijos, nesusijusios su teisingumo vykdymu“, – sako Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė J. Bagdonienė. Pasak pirmininkės, teismas su tokiomis funkcijomis susiduria nagrinėdamas civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas. Tai kenkia efektyviam teismo darbui, pailgina bylų nagrinėjimo trukmę.

Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkės J. Bagdonienės nuomone, būtų tikslinga teismams atsisakyti funkcijų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, kurių viena – leidimų išdavimas. 2014 m. Vilniaus rajono teisme išnagrinėta 4 560 civilinių bylų, iš kurių 487 – dėl įvairių leidimų išdavimo. Šiaulių apylinkės teisme šis skaičius siekė 700.

Jolanta Bagdonienė
Foto: TEISMAI.LT

Teismų slenksčius dėl leidimų dažniausiai mina jaunos šeimos, perkančios, keičiančios ar parduodančios būstą. Būtent leidimų parduoti ar įkeisti šeimos nuosavybę, jei šeima augina nepilnamečius vaikus, teismai ir gauna daugiausiai. Leidimų skaičius svyruoja priklausomai nuo šalies ekonominės situacijos, paskolų išdavimo sąlygų palankumo gyventojams. Teismų darbuotojai sako, kad kuo geresnė ekonominė situacija, tuo daugiau žmonių nori pagerinti savo gyvenamąsias sąlygas, todėl parduoda mažus butus ir perka naujus, erdvesnius. Norėdamos įgyti tokius leidimus, šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus, pirmiausia privalo kreiptis į savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrius, kurie patikrina, ar nėra duomenų apie netinkamą šeimos rūpinimąsi vaikais. Šių institucijų išduota pažyma teikiama teismui.

„Vienintelį kartą buvau teisme ir, aišku, iki šiol prisimenu tą apsilankymą. Pasikeitus šeiminėms aplinkybėms, nusprendžiau parduoti butą. Mano sūnui tuomet buvo aštuoni mėnesiai. Neturėjau kur jo palikti, todėl nešiausi jį kartu į visas įstaigas“, – apie savo patirtį pasakoja spaudos žurnalistė šiaulietė Oksana Laurutytė.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, patikrinęs, kad ji nėra įtraukta į „juoduosius“ sąrašus, pažymą teismui išdavė tą pačią dieną. Kitas žingsnis buvo kelionė į tuometį Šiaulių miesto apylinkės teismą, kad šis duotų leidimą parduoti butą.

„Buvau viena kaip pirštas. Nedrąsu eiti į teismą ir dar su mažu vaiku. Man buvo keista ir nesuprantama, kodėl turiu eiti į teismą? – prisimena O. Laurutytė. – Už poros dienų iš teismo pasiėmiau dokumentus.“

Daugiau nei 15 metų žurnaliste dirbanti moteris sako, kad nei tada, būdama jauna mama, nei dabar, kai turi didesnę gyvenimišką patirtį, nesupranta, kodėl šeimoms, auginančioms nepilnamečius vaikus, norinčioms parduoti ar įkeisti butą, tenka varstyti teismų duris. „Vaiko teisių apsaugos institucijos – taip, pritariu, nes jie turi žinoti, ar vaikams nebus pablogintos gyvenimo sąlygos, ar tėvai, pardavę butą ar namą, neiššvaistys pinigų, bet teismai – nesuprantu. Turėtų užtekti Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Teismai galbūt yra dar vienas saugiklis, bet jis nebereikalingas“, – tvirtina O. Laurutytė.

Prieš trejus metus LNK TV žurnalistas, laidų ir renginių vedėjas Žygis Stakėnas taip pat susidūrė su panašiomis problemomis.

Žygis Stakėnas

„Gegužės mėnesį sukako treji metai, kai įsigijome kitą butą. Niekada negalvojau, kad, norėdamas parduoti nedidelį butą ir įsigyti didesnį ir erdvesnį, turėsiu eiti į teismą. Juk nieko blogo nepadariau, niekam nesu skolingas ar panašiai, tačiau privalėjau, nes turiu vaikų. Tuomet vyriausiam sūnui buvo septyneri, jaunėliui – treji metai. Teismas leido parduoti butą“, – prisimena Ž. Stakėnas. Į teismus dėl leidimų kreipęsi asmenys taip ir liko nesupratę, ką pakeitė šis kreipimasis, tačiau šis procesas „suvalgė“ ne tik jų, bet ir teismo darbuotojų bei teisėjų laiką.

Leidimų išdavimu papildomi darbai nesibaigia

Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė J. Bagdonienė sako, kad su teismams nebūdingomis funkcijomis susiduriama ir nagrinėjant baudžiamąsias bei administracinių teisės pažeidimų bylas. Įstatymas numato, kad kai kurias administracinių teisės pažeidimų bylas gali nagrinėti tiek teismas, tiek kitos institucijos.

„Mano nuomone, kol įstatymas numato galimybę tokias bylas nagrinėti tiek teismuose, tiek policijos įstaigose, tol policija, nenorėdama apsisunkinti, siunčia tokias bylas į teismą, – sako pašnekovė. – Pavyzdžiui, bylas dėl nedidelio chuliganizmo gali nagrinėti ir policija, ir teismas, tačiau daugelis bylų yra siunčiamos į teismus. Manau, turėtų būti svarstoma galimybė tokius atvejus Administracinių teisės pažeidimų kodekse panaikinti. Taip pat siūlytina pareigūnams, turintiems teisę surašyti protokolą, administracinį nurodymą surašyti kuo dažniau net ir tose bylose, kurias nagrinėja teismai (pvz., rinkimų, vaiko teisių pažeidimų bylos ir t. t.).“

J. Bagdonienės nuomone, reikėtų išplėsti administracinių teisės pažeidimų bylose neteisminių institucijų kompetenciją, kad nuobaudas už padarytus pažeidimus galėtų skirti ne teismai, o jos. „Pavyzdžiui, policija pati galėtų skirti nuobaudą už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą“, – nurodo Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė. Nuobaudas galėtų skirti ne tik policija, bet ir aplinkosaugininkai, savivaldybės darbuotojai.

Vilniaus rajono apylinkės teismo vadovė pažymi, kad baudžiamajame procese turėtų būti panaikintos privataus kaltinimo bylos, nes teismui tam tikra prasme tenka atlikti ikiteisminį tyrimą. „Nesant atlikto tyrimo, faktiškai tai turi padaryti teismas, nors formaliai tai yra privataus kaltintojo pareiga. Realiai teismas vis viena turi ištirti, surinkti įrodymus, kad galėtų priimti sprendimą. Dalį veikų reikėtų dekriminalizuoti, pvz., įžeidimą, dalį įtraukti į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, dėl likusių nusikalstamų veikų atlikti ikiteisminį tyrimą“, – apie galimus pakeitimus kalba J. Bagdonienė.

Dar vienas pasiūlymas – per ikiteisminį tyrimą turėtų būti atsisakyta nuostatos, kad ekspertizę gali skirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pirmininkės nuomone, ekspertizes galėtų skirti prokurorai.

Šeimos ginčams spręsti tinka ne tik teismas

Apylinkių teismuose per metus išnagrinėjama daugiau kaip 21 tūkst. šeimos bylų. O pažangiose Europos valstybėse dauguma šeimos ginčų sprendžiama naudojant taikius ginčų sprendimo būdus, pavyzdžiui, mediaciją, ir į teismus patenka tik maža šių ginčų dalis.

„Svarstytina galimybė šeimos bylose, sprendžiant tam tikrus klausimus, susijusius su vaikais, įvesti privalomą išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką. Tam, kad šie ginčai būtų išsprendžiamai profesionaliai ir padarant kaip galima mažesnę žalą vaikui, būtų tikslinga sukurti tokių ginčių nagrinėjimo instituciją, kurioje dirbtų psichologas, vaikų teisių apsaugos atstovas, teisininkas, mediatorius ir kiti specialistai“, – pažymi J. Bagdonienė.

Pirmininkė džiaugiasi, kad pirmieji žingsniai šioje srityje jau padaryti. Vyriausybė šiemet patvirtino Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepciją, kurios įgyvendinimas patikėtas Teismingumo ministerijai – suburta darbo grupė, kuri per metus turi parengti visus būtinus teisės aktus koncepcijai įgyvendinti ir mediacijos procesams Lietuvoje plėtoti. Koncepcijoje yra numatytos privalomos mediacijos sesijos šeimos bylose.

Anot pirmininkės, Civilinės metrikacijos skyriai, o ne teismai, turėtų spręsti klausimus, susijusius su tėvyste, jei nėra ginčo ir prašoma vaiko tėvu įrašyti vyrą, kuris pripažįsta save vaiko tėvu. Tas pats taikytina santuokos nutraukimo atveju. „Nutraukiant santuokas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ginčas nėra sprendžiamas, todėl sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galėtų tvirtinti notaras“, – siūlo teismo pirmininkė. Pasak jos, tai leistų sumažinti teisėjų darbo krūvį ir turėtų teigiamos įtakos kitų bylų nagrinėjimo kokybei. Tokius teismo veiksmus galima įvardyti „techniniais“, jie nereikalauja turimų teisinių žinių panaudojimo – šitaip tik paprasčiausiai „suvalgomas“ besikreipiančių žmonių ir teismo darbo laikas.

Teismui būdinga funkcija nelaikytina ir žyminio mokesčio sumokėjimo apskaita. Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkės nuomone, tuo turėtų rūpintis Valstybinė mokesčių inspekcija.

KOMENTARAS

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis:

Juozas Bernatonis

Dar praėjusių metų vasarą Teisingumo ministerijoje buvo parengtas planas, kokių teismams nebūdingų funkcijų būtų galima atsisakyti, ir pradėti rengti reikalingi teisės aktai.

Noriu pažymėti, kad pirmiausia visus šiuos pasikeitimus pajustų apylinkių teismų teisėjai. Būtent šių teismų teisėjų yra didžiausias darbo krūvis.

Paminėsiu tik kelias svarbiausias naujoves, kurios turėtų gerokai palengvinti apylinkių teismų teisėjų darbą. Šiuo metu teismai išduoda leidimus dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, pardavimo ar įkeitimo. Nors tikslios statistikos, kiek tokių leidimų išduodama, nėra, tačiau pernai teismai išdavė apie 13,5 tūkst. įvairiausių leidimų. Teisingumo ministerijos skaičiavimais, apie 90 proc. šių leidimų sudaro būtent leidimai dėl šeimos turto pardavimo ar įkeitimo. Tokios bylos dėl leidimų išdavimo sudaro beveik 7 proc. visų pirmosios instancijos teismuose išnagrinėjamų civilinių bylų.

Teisingumo ministerija taip pat siūlo atsisakyti teismų leidimų norint pakeisti vedybų sutartį, atsisakyti teismo funkcijų nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tais atvejais, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, taip pat neturi kreditorių arba kreditoriai nereiškia pretenzijų dėl sutuoktinių turto pasidalijimo būdo, plėsti bylų, kuriose būtų įtvirtinta privalomoji ikiteisminė mediacija, sąrašą.

Jeigu visiems siūlomiems Civilinio ir Civilinio proceso kodeksų pakeitimams bus pritarta, mūsų skaičiavimais, civilinių bylų skaičius pirmosios instancijos teismuose sumažėtų apie 10 proc.

Taip pat siūlome administracinių teisės pažeidimų procese siaurinti teismo funkcijas: išplėsti įgaliotų neteisminių institucijų kompetenciją bei administracinio nurodymo institutą.

Teismams atsisakius jiems nebūdingų funkcijų, teisėjai daugiau laiko galėtų skirti sudėtingoms byloms, o pati teismų sistema dirbtų sparčiau ir efektyviau.