Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis teisininkas, advokatas Mindaugas Bliuvas.

Atsakant į Jūsų klausimą, norėčiau išskirti du etapus. Pirmasis – savanoriškas pranešimas policijai, kad Jūsų automobilį vairavo konkretus draugas, neturėdamas teisės vairuoti, policijai dar nepareikalavus Jūsų to padaryti. Antrasis etapas – duomenų atskleidimas arba atsisakymas pasakyti, kas vairavo automobilį, kai policija jau reikalauja tokią informaciją pateikti.

Šioje situacijoje svarbūs du teisės aktai. Pirmiausia, pareigą atskleisti vairavusio asmens duomenis, jos sąlygas, atsakomybės rūšį už nevykdymą ir išimtį nustato Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalis. Joje numatyta, jog policijos pareigūnui, siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, transporto priemonės savininkas arba valdytojas (šiuo atveju Jūs) turi nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris valdė arba naudojosi Jums priklausančia transporto priemone – tai yra apie Jūsų draugą. To nepadarius, pagal įstatymą, turėtumėte atsakyti už Jūsų, kaip transporto priemonės savininko pareigų neatlikimą, Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nustatyta tvarka. Vis dėlto, atsakomybė už pareigų atlikimą gali būti ir netaikoma, jeigu Jūs įrodysite, kad draugas transporto priemone naudojosi prieš jūsų valią.

Norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, jog viena iš sąlygų, kai privalote atskleisti vairavusio asmens duomenis, yra policijos pareigūno reikalavimas tai padaryti teisės pažeidimo išsiaiškinimo tikslu. Taigi, policijai dar nereikalaujant pateikti vairuotojo duomenų – pranešti apie tai nėra privaloma, todėl jokia atsakomybė už nepranešimą ar automobilio skolinimą negrės.

Mindaugas Bliuvas
Jūsų atveju automobilis buvo savanoriškai paskolintas draugui, tačiau praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai automobilis skolinamas šeimos nariui. 2013 m. Lietuvos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad „Konstitucijos norma, draudžianti versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius, negali būti taikoma transporto priemonės savininko atsisakymo nurodyti savo šeimos narį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonę, pagrindimui“. Netgi Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra konstatavęs, kad gresianti sankcija už atsisakymą atskleisti vairuotojo tapatybę ar neteisingų duomenų nurodymą nepažeidžia teisės tylėti. Taigi, nepriklausomai nuo giminystės ryšio, duomenis pateikti privalu, o pats duomenų pateikimo faktas dar nereiškia, kad tas asmuo yra kaltas ir turi būti nubaustas.

Reikėtų atkreipti dėmesį, jog pagal dabartinę teismų praktiką privalu atskleisti būtent konkretaus vairavusio asmens duomenis, nes kelių asmenų, kurie galėjo naudotis automobiliu, duomenų atskleidimas, tikėtina, nebus laikomas tinkamu.

Antrasis svarbus teisės aktas šioje situacijoje yra ATPK, kuriame numatyta, jog transporto priemonės savininkui (šiuo atveju Jums) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą gali grėsti bauda. Fiziniams asmenims baudos skiriamos nuo 86 iki 231 eurų, o juridiniams – nuo 86 iki 289 eurų. Jei tai jau nebe pirmą kartą padarytas tas pats pažeidimas, bauda gali svyruoti nuo 86 iki 579 eurų.

Taigi, antruoju aptariamos situacijos etapu, neatskleidus duomenų, gali grėsti aptarta administracinė atsakomybė, jei yra šios sąlygos: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t.y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią.

Jūsų nurodytoje situacijoje nepalanku yra tai, kad draugas vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Tad antruoju aptariamos situacijos etapu, atskleidus duomenis, Jums gali grėsti administracinė atsakomybė dėl leidimo vairuoti transporto priemones neblaiviems arba apsvaigusiems vairuotojams, taip pat asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones. Už tai asmenims, atsakingiems už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą, nustatyta bauda nuo 86 iki 144 eurų. Taigi, net jeigu atskleistumėte, kas vairavo automobilį, vis tiek būtų galimybė Jus patraukti administracinėn atsakomybėn.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu: mindaugas.bliuvas@cobalt.legal .

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.