Tarkime, sklypas įvertintas 8 tūkst. eurų, o namas – 12 tūkst. eurų, tačiau viską parduodu už 12 tūkst. eurų. Nuo kokios sumos bus skaičiuojamas GPM 15 proc. mokestis? Ar jis bus taikomas atskirai abiems objektams? Ar taikomas registrų centro nustatytai sumai ar tai, už kurią parduodu?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatas Gediminas Žlioba.

Paaiškiname, jog iš parduoto nekilnojamojo turto gautos pajamos apskaičiuojamos ir apmokestinamos pagal tam tikras įstatymuose tvirtintas taisykles.

Visų pirma, pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio nuostatas įvertinama ar gaunamos pajamos nepatenka į neapmokestinamų pajamų sąrašą.

Pagal šio straipsnio 1 dalies 28 punktą neapmokestinamos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

Turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose (gyvenamąjį būstą) nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

Įvertinę Jūsų nurodytas aplinkybes ir informacijos trūkumą, paaiškiname, jog Jūs galėtumėte nemokėti gyventojų pajamų mokesčių už parduodamą paveldėtą turtą dviem atvejais. Jeigu ketinate parduoti paveldėtą namą, kuris buvo jūsų gyvenamuoju būstu (įskaitant priskirtą žemę) ir jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo Jūsų gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, nes už šį namą gautos pajamos būtų priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.

Gediminas Žlioba
Jeigu jūs ketinate parduoti paveldėtą namą, kuris buvo jūsų gyvenamuoju būstu (įskaitant priskirtą žemę) trumpiau nei 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir per 1 metus planuojate už gautas pajamas įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, nes už šį namą gautos pajamos būtų priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.

Jei parduodamas paveldėtas namas neatitinka aukščiau nurodytų kriterijų, už jį gautos apmokestinamos pajamos skaičiuojamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas pardavus ar kitaip perleidus paveldėto nekilnojamojo daikto, šiuo atveju namo, nuosavybę, iš gautų pajamų atimama turto įsigijimo kaina ir visi su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję mokesčiai, rinkliavos ir kiti mokėjimai.

Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį).

Jeigu parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn turtas (ar jo dalis) yra ar kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui, jo įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaičius šio turto įsigijimo kainos dalimi. Jeigu gyventojas negali objektyviai pagrįsti, kuri konkreti (kada įsigyta) keliais sandoriais įgyto vienarūšio, individualiais požymiais neapibūdinto turto dalis perleidžiama, iš pajamų pirmiausia atskaitoma anksčiausiai už tokį turtą (jo dalį) sumokėta įsigijimo kaina (jos dalis).

Vadovaujantis nurodytomis normomis, Jūsų paveldėjimo būdu įgyto turto įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuria šis turtas būtų įvertintas paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti. Kitaip tariant paveldimo turto vertė prilyginama jo rinkos vertei paveldėjimo momentu.

Taigi, turto įsigijimo kaina, kuri atimama iš turto pardavimo pajamų, yra nustatoma turto įsigijimo dienai pagal tai patvirtinančius juridinę galią turinčius dokumentus (pvz.: atsižvelgus į paveldėjimo teisės liudijime įrašytą turto vertę).

Remdamiesi išdėstytu, paaiškiname, jog jeigu Jūsų parduodamam nekilnojamajam turtui negali būti taikoma GPM lengvata pagal Gyventojų pajamų mokesčio 17 straipsnio 1 dalies, 28, 53, 54 punktus, tai Jūs turėtumėte sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Šis mokestis būtų skaičiuojamas nuo pajamų, kurios gaunamos apskaičiavus turto vertės paveldėjimo momentu ir pardavimo kainos skirtumą.

Jei paveldėtas turtas būtų parduotas už mažesnę kainą nei jis yra įgytas, gyventojų pajamų mokestis nebūtų mokamas, nes būtų pripažįstama, kad Jūs neįgijote jokių pajamų.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.