Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatas Tomas Vagnorius.

Jei abu tėvai neras sprendimo, geriausiai atitinkančio jų bei vaiko interesus, vaiko tėvas turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos, taip pat dėl vaiko priežiūros (auklėjimo) tvarkos nustatymo.

Iš skaitytojos klausimo galima suprasti (teigti), jog vaikas gyvena su motina ir yra jos išlaikomas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 3.156 straipsnyje yra įtvirtinta tėvų valdžios lygybė, t.y. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. CK 3.155 straipsnyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Remiantis šiuo, vaiko tėvas turi tokias pačias teises ir pareigas dalyvauti vaiko auklėjime, priežiūroje, kaip ir nepilnamečio vaiko motina.

Tuo atveju, jei vaiko tėvas kreiptųsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas privalėtų įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.

Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.

Tomas Vagnorius
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus.

Atsakant į skaitytojos pateiktą klausimą, dėl kitos būtinos informacijos stokos, negalima daryti kategoriškos išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo galimybės, jei vaiko tėvas kreiptųsi į teismą. Tačiau galima daryti prielaidą, jog vaiko motinai nuolatos užtikrinančiai būtinas ir tinkamas sąlygas vaikui vystytis, nesant negatyvių jo aplinkai įtakojančių veiksnių, tikėtina, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, jos nekeičiant.

Dėl vaiko priežiūros (auklėjimo) tvarkos nustatymo.

CK 3.159 straipsnio 2 dalyje. įtvirtinta, jog už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Siekiant tinkamai įgyvendinti minėtą teisės normą, t.y., jog abu tėvai dalyvautų vaikų auklėjime bei juos prižiūrint, šiuo atveju, vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl vaiko auklėjimo bei priežiūros tvarkos nustatymo, jei nebus rastas abiejų tėvų bendras sutarimas. Būtina pažymėti, jog vaiko tėvams gyvenant skyriumi, juo labiau kitose šalyse, svarbiausias kriterijus sprendžiant galimą kilusį ginčą būtų vaiko interesų ir jo gerovės užtikrinimas. Bet kokiu atveju, tėvo teisė vaiką auklėti ir prižiūrėti negali būti atimta, jei nėra kokių nors svarbių aplinkybių, kurios darytų neigiamą įtaką vaiko interesams (pvz. apribota tėvo valdžia, laisvės atėmimo bausmės atlikimas, sveikatos problemos ir kt.).

Paprastai tokio pobūdžio bylos yra sudėtingos, reikalaujančios daug kantrybės, lėšų bei svarbiausia - pačių tėvų supratingumo. Siekiant išvengti galimo bylinėjimosi, daugeliu atveju galima kilusį ginčą išspręsti taikiai.

Esant nesutarimų tarp tėvų dėl vaiko auklėjimo, priežiūros tvarkos nustatymo, galima kreiptis į teisės specialistus, kurie tikrai patars kaip išspręsti ginčą. Esant tėvų geranoriškam bendradarbiavimui, galima ginčą išspręsti ir be teisminio nagrinėjimo, pvz. sudaryti taikos sutartį ir ją patvirtinti teisme.

Dėl vaiko materialinio išlaikymo.

Tuo atveju jei motina išlaiko vaiką viena, ji turi teisę reikalauti išlaikymo priteisimo iš tėvo. CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Remiantis šiuo, vaiko tėvas privalo skirti lėšų vaikui išlaikyti. Jei vaiko tėvas neprisideda prie vaiko išlaikymo ar atsisako tą daryti, vaiką auginanti ir prižiūrinti motina turėtų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dalies priteisimo.

Daugiau ir tikslesnės informacijos, prašau teirautis el. paštu – info@advokatasvagnorius.lt arba www.advokatasvagnorius.lt.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.