Į DELFI skaitytojo klausimą atsako Vilniaus apygardos teismo teisėja Vilija Mikuckienė.

Kaip žinia, privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas, tokios bylos pradedamos nukentėjusiojo asmens iniciatyva, kuris turi tiesiogiai kreiptis į teismą.

Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą yra numatyta Baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje, kuris nustato, kad tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba kita Baudžiamajame kodekse nustatyta bausme.

Asmuo, kuris buvo išteisintas privataus kaltinimo byloje, manydamas, kad buvo neteisingai apkaltintas dėl šmeižimo, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kadangi privataus kaltinimo bylos pradedamos nukentėjusiojo asmens iniciatyva, ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos asmens, inicijavusio baudžiamąjį persekiojimą, neteisėtų veiksmų, gali būti reiškiamas pagal bendrąsias civilinių bylų teismingumo taisykles, o būtent, ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, jei reikalaujama priteisti žala neviršija 150 tūkst. Lt – ieškinys pareiškimas apylinkės teismui, jei viršija150 tūkst. Lt – apygardos teismui.

Teisėja Vilija Mikuckienė
Kreipiantis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, turtinės ar neturtinės žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

Už ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo yra mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis, indeksuojant šį dydį Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o dėl turtinės žalos atlyginimo – priklausomai nuo reiškiamo ieškinio sumos. Žyminio mokesčio skaičiuoklę galima rasti internetinėje svetainėje – http://www.infolex.lt/praktika/demo/Default.aspx?Id=32.

Kitas bylinėjimosi išlaidas sudaro atstovavimo išlaidos, t. y. honoraras advokatui, jei naudositės jo pagalba. Asmenys, kurių finansinė būklė nėra pakankama, kad galėtų kreiptis dėl teisinės pagalbos į advokatą, turi teisę pagal savo gyvenamąją vietą kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.