Jeigu gyvenime nutiks taip, kad pakliūsite į Lukiškių ar Šiaulių tardymo izoliatorių, žinokite, kad galite į laisvę išeiti šiek tiek praturtėjęs – teismai vos ne kasdien nagrinėja kalinių skundus ir už netinkamas kalinimo sąlygas priteisia tūkstantines sumas.

DELFI prašymu Teisingumo ministerija paskaičiavo, kiek per pastaruosius metus iš Lietuvos valstybės sąskaitos kaliniams buvo sumokėta už netinkamas kalinimo sąlygas. Sumos – išties įspūdingos ir jos kasdien gali tik didėti, kol nebus pastatytos naujos įkalinimo įstaigos.

Už netinkamas kalinimo sąlygas Lietuvos valstybė 2010 m. vienam kaliniui sumokėjo tūkstantį litų, po metų teismas jau patenkino 10 kalinių skundus – jiems sumokėta 9,8 tūkst. Lt.

2012 m. iš specialiosios Teisingumo ministerijos sąskaitos neturtinė žala buvo atlyginta 25 kaliniams – sumokėti 83 tūkst. Lt. Praėjusiais metais bylas teismuose laimėjo ir kompensacijas gavo jau 142 asmenys – jiems išmokėti 187 tūkst. Lt.

Šiais metais (iki lapkričio mėnesio) palankūs sprendimai buvo priimti 226 asmenims – jiems išmokėta daugiau kaip 307 tūkst. Lt.

„Dažniausiai žala priteisiama dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bei Šiaulių tardymo izoliatoriuje“,– pažymėjo teisingumo ministro patarėjas Sergejus Tichomirovas.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas
Jeigu Lietuvoje ekonominė padėtis būtų dar geresnė, kaliniams atsirastų galimybė prisiteisti dar didesnes sumas, tačiau, kaip daugelyje savo neskundžiamų sprendimų pažymi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kol kas to negalima – priešingu atveju tai nebūtų suderinama su valstybės ekonominėmis darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygomis (nustatytomis atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.).

Žinios apie priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti akimirksniu praskrieja tarp kalinių, todėl tokio pobūdžio bylų teismuose kasdien tik daugėja, sako administracines bylas nagrinėjantys teisėjai. Dalis kalinių puikiai išmano įstatymus, todėl surašyti skundą teismui jiems net nereikia teisinio išsilavinimo, juoba, kai bylas jau yra laimėjęs ne vienas jų „draugas“ iš tos pačios ar šalia esančios kameros – labai dažnai kalinių skundai atrodo lyg būtų nurašyti nuo pavyzdžio, tik skiriasi sumos ir kalinimo dienos.

Kaliniai iš anksto net paskaičiuoja, kiek galėtų iš valstybės prisiteisti neturtinės žalos – štai Artūras S. buvo nusprendęs, kad už net 504 dienas, praleistas mažesnio dydžio kameroje, nei priklausytų pagal higienos normas, jam turėtų būti sumokėtas 106 tūkst. 800 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų tokie skaičiavimai neįtikino – esą būtina atsižvelgti ir į sunkią valstybės ekonominę padėtį, ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Be to, anot teisėjų, darydamas nusikaltimą asmuo turi numatyti būsimas pasekmes.

Už tai, kad 504 dienas praleido patalpose, kuriose jam teko mažiau nei 3 kv. metrai, teismas kaliniui priteisė 10 900 Lt.

Kreipdamasis į teismą Artūras S. aiškino, kad 8 kv. metrų kameroje Lukiškių tardymo izoliatoriuje dažniausiai buvo laikomas kartu su keturiais kaliniais.

„Tai – nežmoniškos, antisanitarinės, žiaurios, orumą žeminančios sąlygos, – teismui nurodė šiuo metu Alytaus pataisos namuose bausmę už padarytus nusikaltimus atliekantis kalinys. – Kamerose buvo prasta ventiliacija, didelė drėgmė, krisdavo tinkas, neturėjau galimybės valgyti prie stalo, nes jis skirtas tik dviem asmenims, kamerose būdavo tarakonų, trūkdavo gryno oro, negalėjau fiziškai pailsėti, dėl ko patyriau neturtinę žalą, nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Taip pat pablogėjo sveikata, tapau dirglus, nervingas, jaučiu baimę aplinkai, patyriau psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, nebegaliu ramiai miegoti.“

Kalinių skundai teismams – didelis skausmas įkalinimo įstaigų administracijoms – teisininkai privalo reaguoti į kiekvieną skundą, taip pat savo poziciją išsakyti teismui siųsdami dokumentus bei vykdami į posėdžius. Be to, kiekvienas teismo posėdis brangiai kainuoja valstybei – tenka išlaikyti ne tik teismus, bet ir kalinius pristatyti į teismą išsakyti savo poziciją.

Lukiškių teisininkai teisinasi, kad negali lemti suimtųjų skaičiaus, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai.

Kaliniams sprendimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų priimdami teismai remiasi Strasbūro tesismo praktika – Europos Žmogaus Teisių Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Prieš 100 metų statytas Lukiškių tardymo-izoliatorius kalėjimas yra avarinės būklės, jį ketinama pakeisti prie Vilniaus planuojamu pastatyti nauju tardymo izoliatoriumi. Apgailėtinos būklės yra ir Šiaulių tardymo izoliatorius, apie kurio būklę viešai prakalbta tik po prezidentės Dalios Grybauskaitės vizito spalį.