Klausk teisininko: kodėl turiu atlyginti žalą, jeigu kelyje sudegė automobilis?

Važiuojant darbo reikalais į Šventąją iš po automobilio kapoto ėmė rūkti juodi dūmai, užsidegė mašina. Išsikviečiau pagalbą tel. 112, gaisrininkai greitai atvažiavo, užgesino jau praktiškai sudegusią mašiną. Vėliau Palangos savivaldybė paprašė, kad atlyginčiau nuostolius – sudegė asfaltas. Žala – virš 900 Lt. Draudimo bendrovė atsisakė atlyginti žalą, nes tai – nedraudiminis įvykis. Ar tikrai negalima tokį įvykį traktuoti kaip eismo įvykį?

Atsakant į Jūsų klausimą, yra svarbu išnagrinėti Jūsų su draudimo bendrove sudarytos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties standartines ir specialiąsias sąlygas, kadangi būtent šioje sutartyje paprastai yra nustatyta, kokie tiksliai įvykiai yra nedraudžiamieji ir/ar draudžiamieji.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 2 d. ir 3 d. tik esant draudžiamajam įvykiui draudimo bendrovė turi sumokėti nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų sumą, skirtą atlyginti jo dėl per eismo įvykį patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Manytina, kad draudimo bendrovės argumentas dėl eismo įvykio nebuvimo yra ginčytinas, nes eismo įvykio sąvoka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 d., kurioje nurodyta, kad: „Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.“

Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartimis civilinėse bylose yra išaiškinęs, jog atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą minėtą eismo įvykio sąvoką, taip pat į transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektą (apsaugą – pagal šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, kad privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo) išplaukia išvada, kad autoįvykio sąvokos apibrėžimo esminiais elementais yra judanti transporto priemonė, žmonių žuvimas ar sužalojimas ir (ar) įvykio vietoje buvusio turto sugadinimas.

Kadangi pagal Jūsų nurodytas faktines aplinkybes transporto priemonė užsidegė ja važiuojant mieste, taigi juridinis faktas atsirado objektyviai judant transporto priemonei (o ne pvz. transporto priemonei stovint kieme) ir vėliau dėl tokio įvykio atsirado turtinė žala trečiajam asmeniui, nes buvo sugadinta kelio danga, galime manyti, jog tai visgi galėtų būti traktuojama kaip eismo įvykis.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.