Nuo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos prieštaraujančios Konstitucijai sumažintus valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimus nustatančios įstatymų nuostatos negalės būti taikomos.

Spalio 1 d. nesant įstatymų leidėjo nustatyto kitokio teisinio reguliavimo, įsigalios iki ekonomikos krizės galioję nesumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai.

Konstitucinis Teismas, paisydamas Konstitucijoje įtvirtintos teisės į nuosavybę apsaugos, įpareigojo įstatymų leidėją nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, kad valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, - juos kompensuotų.

Seimas jau priėmė kelis įstatymus, kuriais nuo spalio atkuriami teisėjų ir aukštas kvalifikacines pareigas užimančių valdininkų algų bei priedų koeficientai, tačiau, nors teisėjų ir aukštų valdininkų algos pakils, bazinė alga išlieka sumažinta, dėl ko ikikrizinio lygmens minėtos algos nesieks, rašoma teisinių paslaugų įmonės D LEGALS pranešime spaudai.

„Būtina pažymėti, jog šiais įstatymais nenumatoma artimiausiu metu spręsti skolos, susidariusios dėl atlyginimų nepriemokos, grąžinimo klausimo“, – D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė atkreipia dėmesį, jog valstybei kaip ir bet kuriam kitam teisės civilinių teisinių santykių subjektui yra taikomos tos pačios sąlygos tiek atsakomybei kilti, tiek žalai atlyginti.

„Todėl valstybei tenka pareiga ne tik atkurti buvusius atlyginimus, tačiau kartu ir atlyginti žalą nuo jos padarymo dienos – tai reiškia, kad valstybė žalą turi atlyginti grąžindama visiems dėl valstybės veiksmų nukentėjusiems valstybės tarnautojams ir teisėjams atlyginimo nepriemoką, susidariusią nuo neteisėto sumažinimo momento 2009 m. iki atlyginimų atkūrimo dienos“, – pažymima pranešime.

Šiuo metu siūloma, jog susidariusios nepriemokos grąžinimo mechanizmas būtų įtvirtintas priimant naują įstatymą iki 2014 m. gegužės 1 d. Tai reiškia, jog realus skolos grąžinimo procesas prasidės ne anksčiau, kaip 2014 m. II-ą pusmetį. Be to, lieka neaišku, kiek laiko truks nepriemokos grąžinimas ir kokia apimtimi valstybė ketina grąžinti skolą.

D LEGALS teisininkės A. Dobromilskytės nuomone, toks vėlyvas kompensavimo mechanizmo numatymas taip pat galėtų prieštarauti konstituciniam teisinės valstybės, teisės viršenybės bei teisingumo principams. „Todėl tokioje situacijoje spartesnio teisių gynimo ir skolos susigrąžinimo gali tikėtis tik tie, kurie ryšis kreiptis į teismą, prašydami priteisti skolą iš valstybės, nelaukdami kol įstatymų leidėjas įgyvendins pareigą atlyginti valstybės institucijų veiksmais padarytą žalą“, – mano ji.

Tai suvokdami valstybės tarnautojai vis dažniau teikia grupinius ieškinius valstybei, reikalaujant grąžinti susidariusią skolą, nelaukiant kol ta pati valstybė priims reikiamus teisės aktus.