TT pirmininkas Gintaras Kryževičius posėdyje pasiūlė, kad svarstant teisėjo klausimą dalyvautų visi tarybos nariai – penktadienio posėdyje dalyvavo 16 iš 22 narių.

Pasak G. Kryževičiaus, G. Viederio klausimas yra pakankamai reikšmingas ir svarbus visai teisėjų bendruomenei, todėl nesant absoliučios tarybos daugumos ir dėl klausimo sudėtingumo, būtų konstituciškai nepagrįsta klausimą nagrinėti be 7 narių.

Be to, svarstoma galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), prašant išaiškinti, ar galima būtų patraukti drausminėn atsakomybėn teisėją, kuris esą priėmė nekvalifikuotą sprendimą – šiuo metu teisėjai negali būti baudžiami, nes yra prisidengiama teisėjų nepriklausomumu.

Taryba ketina įvertinti G. Viederio galimą aplaidumą atliekant tiesiogines pareigas – prie šio klausimo bus sugrįžta kitame, po mėnesio įvyksiančiame posėdyje.

Nemalonumų sostinės teisėjas sulaukė po įvykių birželio pabaigoje, kai teismo salėje paleido pagal Europos arešto orderį ieškotą Rusijos pilietį Givį Gordeladzę, kuriam buvo skirtas 30 tūkst. Lt užstatas.

Vos tik laisvės oro įkvėpęs sunkiais nusikaltimais įtariamas „įteisintas vagis“ pasislėpė nuo teisingumo – ilgą laiką jo ieškoję Italijos pareigūnai įtariamojo turės ieškoti iš naujo, nes praėjus kelioms valandoms po teisėjo nutarties paskelbimo aukštesnės instancijos teismo teisėja Audronė Kartanienė šį sprendimą panaikino ir leido įtariamąjį suimti.

G. Viederis yra pripažinęs kad suklydo paleisdamas įtariamąjį. „Geriau mokytis iš svetimų klaidų, bet pamokos iš savų klaidų išmokstamos geriau“, – sakė jis.

Teisėjas taip pat teisinosi, kad pirminis prokurorės pareiškimas nebuvo toks išsamus, kaip apeliacinis skundas – esą neuždarius įtariamojo į Lukiškes bus apsunkinta procedūra dėl išdavimo Italijai. „To nežinojau“, – prisipažino G. Viederis.

Tuo metu Lietuvos atstovas Europole Dangis Kriščiūnas yra sakęs, kad maždaug 2 metus tiriant Kutaisio (Gruzija) klano nusikalstamas veikas dalyvavo apie dešimt valstybių pareigūnų. „Tai viena įtakingiausių rusakalbių grupuočių“, – pažymėjo jis.

„Nuotaikos yra tokios, kad kolegos iš ES valstybių yra nustebę ir truputį nusivylę tokiu teismo sprendimu, kad jis leido įtariamajam pasislėpti“, – sakė D. Kriščiūnas.

G. Viederis buvo parašęs pareiškimą atleisti iš pareigų, tačiau vėliau jį atsiėmė.

TT pirmininkas G. Kryževičius yra įspėjęs G.Viederį, kad galimos įvairios tokio jo sprendimo pasekmės tolesnei jo karjerai, paminėdamas, jog jis, kaip TT pirmininkas, turi teisę inicijuoti drausmės bylos procedūras.

„Aš pasakiau, kad, mano požiūriu, toks aplaidumas vertinamas pagal Teismų įstatymą kaip teisėjo vardą žeminantis poelgis ir paminėjau, kad neatmetama tokia galimybė, jog prezidentė į tai reaguos dekretu dėl Teisėjų tarybos patarimo atleisti jį kaip pažeminusį teisėjo vardą“, – dėstė G. Kryževičius.