Į DELFI skaitytojo klausimą dėl darbuotojų teisių atsako kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė.

Pagal Darbo kodekso (DK) 127 str., darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.

Jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas.

Taip pat jeigu darbuotojas įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, jis turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos

D LEGALS kontoros teisininkė A. Dobromilskytė atkreipia dėmesį, jog pagal DK darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.

Labai svarbu paminėti, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

D LEGALS kontoros teisininkė A. Dobromilskytė mano, kad nagrinėjamoje situacijoje reikia apžvelgti ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas klausimą.

Visų pirma, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Tačiau, jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Tai reiškia, jog darbuotojas praktiškai gauna tik 75 procentus savo darbo užmokesčio už nepanaudotas atostogas. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kontoros D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė trumpai nurodo, ką darbuotojui reiktų daryti, papuolus į panašią situaciją, aprašytą aukščiau.

Pirmiausia, darbuotojas, siekdamas nutraukti darbo sutartį, privalo apie tokį savo ketinimą įspėti darbdavį. Jeigu sutartį norima nutraukti be svarbios priežasties, toks darbuotojo pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo, turi būti pateiktas prieš 14 darbo dienų. Suėjus šiam terminui, jeigu pareiškime nubuvo nurodyta kita diena, darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.

Antra, jeigu darbdavys sutarties nenutraukia ir neatsiskaito su darbuotoju, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus (VDI). Jeigu darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis (DK 296 str.). Taip pat, gavus sprendimą iš komisijos, darbuotojas gali kreiptis į dabartinės darbovietės buhalteriją su prašymu priskaičiuoti papildomai išmokėtinas sumas.

D LEGALS teisininkė pabrėžia, jog kilus ginčui, svarbu turėti įrodymų apie pareiškimo išeiti iš darbo padavimo faktą, todėl pareiškimą geriausia paduoti tiesiogiai – per darbdavio raštinę, kad ant antro egzemplioriaus būtų įrašas apie pareiškimo įteikimą. Jei galimybių įteikti pareiškimą tiesiogiai darbdaviui nėra, galima siųsti pareiškimą ir registruotu laišku Juridinių asmenų registre pateiktu įmonės adresu, būtinai išsaugant registruotos siuntos kvitą.

Būtina pažymėti, jog pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai darbdavys neįformina darbuotojo atleidimo iš darbo ir yra nesurandamas. Tokie darbuotojai negali registruotis darbo biržoje, nes formaliai darbo santykiai yra nenutrūkę. Jiems iškyla ir kitų įvairiausių problemų. Tokiu atveju darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo santykius su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma, turi pateikti VDI prašymą dėl darbo santykių pasibaigimo. VDI per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos privalo atlikti patikrinimą ir konstatavus, kad darbdavio vieta nėra žinoma, privalo darbuotojui išduoti pažymą apie darbo santykių pasibaigimą. Darbo santykiai bus laikomi pasibaigę nuo pažymos išdavimo datos.

Apibendrinant, kas pasakyta, kontoros D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė skaitytojai pataria, pirmiausia, įsitikinkite, kad turite įrodymus, jog pateikėte Darbdaviui prašymą atleisti iš darbo; jeigu minėto prašymo su įteikimo data neturite – išsiųskite darbdaviui registruotu laišku pakartotinį prašymą atleisti iš darbo arba įteikite dviem egzemplioriais darbdavio administracijai atsiimdama vieną egzempliorių su gavimo registracijos žyma. Jei po keturiolikos darbo dienų nesulauksite atsakymo ir sutartis nebus nutraukta bei nebus su jumis atsiskaityta, kreipkitės į VDI. Ir tik jei, išnagrinėjus ginčą darbo ginčų komisijoje, priimtas sprendimas jūsų netenkins, įgysite teisę per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis (DK 296 str.).

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.