Niekuo nepasidomėję darbdaviai liepė man ateiti po mėnesio. Atėjau – priėmė, o po kelių dienų išvažiavau į pirmąjį reisą... Po savaitės grįžau, pasiėmiau dalį užmokesčio ir direktoriaus priekaištus: „Kodėl tau turiu mokėti kaip visiems?.. Tu juk neturi patirties“.

Kai paklausiau, kada bus kitas reisas, man pasakė, jog neskubėčiau, paskambins... Jau mėnesį laukiu, kas savaitę einu paklausti ir sulaukiu to paties atsakymo: „Paskambinsime“.

Gal jie gavo išmoką iš Darbo biržos ir laukia, kol išeisiu savo noru? Skaitytojas.

Į skaitytojo klausimą dėl darbuotojų teisių atsako kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė.

Iš pateikto klausimo nepakanka informacijos apie paklausėją ir jo darbdavį saistančius darbo santykius. Būtina žinoti, ar šioje situacijoje tarp darbuotojo ir darbdavio yra susiklostę laikini ar nuolatiniai darbo santykiai, kokios yra konkrečios darbo sutarties sąlygos, kokias teises ir pareigas šalys apsibrėžė ir kt. Atsižvelgiant į klausimo neišsamumą, žemiau pateikiame bendras taisykles, o dėl smulkesnės informacijos ir skaitytojo teisių gynimo prašome kreiptis asmeniškai į kontoros D LEGALS teisininkus.

Žmogaus teisių apsauga darbo teisiniuose santykiuose ypatinga forma, visų pirma, pasireiškia siekiant apsaugoti ekonomiškai silpnesnės darbo teisinių santykių šalies – darbuotojo – teises bei teisėtus interesus. Siekiant visapusiškai garantuoti asmens, darbo teisinių santykių dalyvio, gerovę rinkos ekonomikos sąlygomis, valstybė privalo kontroliuoti šią teisinių santykių sritį, nustatydama tam tikrus principus ir metodus, privalomus tiek valstybinėje, tiek ir privačioje darbo santykių sferoje.

Darbo teisinių santykių pagrindiniai reglamentavimo principai yra išdėstyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) normose. Kontoros D LEGALS teisininkė nori atkreipti dėmesį į tai, jog šios situacijos sprendimo būdas ir normos, kurios turi būti taikomos, priklausys nuo darbo santykių rūšies, kurie iš pateikto klausimo nėra aiškūs.

Jei manysime, kad šalis saisto laikinojo įdarbinimo santykiai, tai laikotarpiu tarp siuntimų dirbti (vykimo į reisus) laikinasis darbuotojas turi teisę nutraukti laikinojo darbo sutartį savo pareiškimu, įspėjęs įdarbinimo įmonę ne vėliau kaip prieš 7 dienas, nebent kolektyvinėje sutartyje, sudarytoje tarp įdarbinimo įmonės ir jos darbuotojų, nustatytas kitoks įspėjimo terminas. Kaip bebūtų, toks terminas negali viršyti vieno mėnesio.

Taip pat kontoros D LEGALS teisininkė pabrėžia, kad laikiniesiems darbuotojams nedarbo laikotarpiai tarp siuntimų dirbti, kai darbuotojas nevyko į darbą, neapmokami, jeigu laikinojo darbuotojo darbo užmokestis darbo pas darbo naudotoją laikotarpiu yra bent toks, koks būtų taikomas, jeigu darbo naudotojas būtų jį tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje, ir tokie laikotarpiai sudaro iki 5 darbo dienų iš eilės. Už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.

Jei šiuos santykius apsibrėšime kaip paprastus darbo santykius, kylančius iš įprastos nuolatinio darbo sutarties, darbuotojo situaciją galėtume įvardinti kaip prastovą. Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.) (CK 122str. 1d.). Darbo kodekse taip pat yra numatyta, jog darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).

Kas svarbu dėl mokėjimo už prastovos laiką, D LEGALS teisininkė nurodo, jog prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą. Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje gali būti numatyti visiško neatvykimo į darbą prastovos metu atvejai. Prastovos dėl darbuotojo kaltės laikas neapmokamas.

D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė pabrėžia, jog be būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbuotojo darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo), šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (sutarties termino, išbandymo, profesijų jungimo ir kt.). Dėl to, kaip ir buvo minėta, labai svarbu išanalizuoti kiekvienos konkrečios sutarties nuostatas, prieš priimant galutinį sprendimą dėl darbdavio pažeidimų, jo pareigų laikymosi.

Taip pat pažymėtina, jog nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujai darbo ginčų nagrinėjimo tvarkai, darbuotojo ir darbdavio nesutarimus nagrinėja darbo ginčų komisijos prie VDI teritorinių skyrių. Dabar darbuotojams pakanka parašyti pareiškimą VDI teritoriniam skyriui per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo, kad jo teisės pažeistos. Taip pat vairuotojai turi galimybę kreiptis ir 2009 metais susikūrusią Vairuotojų profesinę sąjungą.

Teisininkė A. Dobromilskytė primena, jog nei darbuotojai, nei darbdaviai negali apeiti darbo ginčų komisijų ir iš karto kreiptis į teismą. Be jų išvadų teismas prašymo nagrinėti skundą nepriims, išskyrus tam tikrus atvejus. Pavyzdžiui, kai ginčas kyla dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva, dėl darbuotojo iš darbo atleidimo teisėtumo ir kt.

Taip pat pažymėtina, jog daugeliu atveju ginčus galima išspręsti be teismo. Dažnai darbuotojas ir darbdavys susitaria iki darbo ginčų komisijos posėdžio, kartais net nereikia kreiptis į darbo ginčų komisiją. Pirmausia, reikia išanalizuoti pasirašytus dokumentus, teisiškai įvertinti konkrečią situaciją ir, jei nusprendžiama, kad darbuotojas teisus, galima kelti reikalavimus.

Apibendrinant, kas išdėstyta, kontoros D LEGALS teisininkė DELFI skaitytojui pataria, pirma, adekvačiai įvertinti situaciją ir nustatyti teisinių santykių, susiklosčiusių tarp šalių, pobūdį. Tai padaryti jums galėtų padėti atitinkamos institucijos, teisinį išsilavinimą turintys specialistai. Tuomet, žinant kokias turite teises ir ar jūsų, kaip darbuotojo, teisės pažeistos, jūs galite ginti savo teises kreipiantis tiesiogiai į darbuotojų atstovus, įmonės darbo tarybą, o jei tokios nėra – į profesinę sąjungą ar į Valstybinę darbo inspekciją.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.