Atsakydama į DELFI skaitytojo klausimą dėl pinigų prisiteisimo išlaikymo atžvilgiu, kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė glaustai apžvelgia vaiko išlaikymo teisinius aspektus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija (LRK) ir galiojančiomis šeimos teisės normomis, vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi. Be to, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Kontoros D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė pabrėžia, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.
Kalbant apie išlaikymo skolos iki asmens pilnametystės priteisimą, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 3.200 straipsnį, kuriame nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Tačiau išlaikymo skolos priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir jau teisininkės aukščiau minėtame CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį skola gali būti priteisiama.
A. Dobromilskytė atkreipia dėmesį į tai, jog pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir išimtiniais atvejais pilnamečius vaikus (nustačius nedarbingumą kol vaikui nesuėjo pilnametyste arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų) kyla tik nustačius giminystės ryšius tarp vaikų ir jų tėvų. Tėvystės nustatymo sąlygos reglamentuotos CK 3.146 straipsnyje, kuriame nurodoma, jog jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.
Apibendrinant, kas išdėstyta, kontoros D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė pabrėžia, jog asmeniui siekiant prisiteisti išlaikymą iš savo tėvo būtina sąlyga – nustatyta tėvystė, jeigu tėvystė nenustatyta – pirmiausia turi būti kreipiamasi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Esant nustatytai tevystei, asmuo gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo iki pilnametystės arba jei mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose – iki kol sukaks 24 metai ir prašyti priteisti išlaikymo skolą už 3 metus iki ieškinio padavimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.