Į DELFI skaitytojos klausimą, kokių teisinių veiksmų turi būti imtasi ir kam kils atsakomybė dėl moksleivio mokykloje atliekamų neteisėtų veiksmų, atsako D LEGALS teisininkė Greta Obadauskaitė.

Vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro metodinėmis rekomendacijomis, Lietuvoje mokykloms nėra suteiktos teisės taikyti griežtas bausmines priemones. Mokykla gali taikyti tik pedagoginio poveikio priemones, kurias mokyklos administracija dažniausiai užfiksuoja dokumentuose, tokiuose kaip mokyklos vidaus taisyklės, raštiškos sutartys su tėvais, simbolinės raštiškos sutartys su mokiniais.

Žinoma, šios priemonės neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams. Mokyklos, formuodamos savo veiksmų strategiją taikant bausmines priemones, turi bendrauti su kitomis žinybomis (policijos komisariatu, pataisos inspekcija, vaikų teisių apsaugos tarnyba, socialiniais darbuotojais, psichologais ir pan.)

Vaiko teisių apsaugos įstatyme (VTAPĮ) yra numatyta, kad vaikui už ugdymo, auklėjimo (globos) įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus gali būti taikomos drausminės auklėjamojo poveikio priemonės: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atitinkamas elgesio įvertinimas, kitos įstatymų nustatytos poveikio priemonės

Paminėtina ir tai, jog vaikas, padaręs teisės pažeidimą, pats atsako už savo veiksmus, išskyrus išimtis, kai įstatymuose numatyta kitaip. Už administracinius teisės pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka atsako nepilnamečiai, kuriems yra suėję 16 metų.

Tuo metu vaikas, įtariamas pažeidęs baudžiamuosius įstatymus, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako nepilnamečiai, kuriems prieš padarant nusikalstamą veiką yra suėję 16 metų. Išimtiniais atvejais už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamajame kodekse, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir jaunesnio amžiaus nepilnamečiams, bet ne jaunesniems kaip 14 metų (VTAPĮ 50 str.).

Pagal Civilinį kodeksą, jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.

Taigi, vertinant konkrečią skaitytojos pateiktą situaciją, teisininkė pažymi, jog šiuo atveju teisingai buvo pasielgta dėl moksleivio sulaikymo, nes, pirmiausia, būtina nutraukti grėsmę keliančius veiksmus.

Taip pat teisininkė pataria tokiu atveju iškart konfiskuoti grėsmę keliantį įrankį (šioje situacijoje peilį), kad jis nebūtų panaudotas prieš kitus asmenis ar siekiant sužaloti turtą. Jei nepilnametis yra agresyviai nusiteikęs, grasina ar kitais savo veiksmais gali sukelti žalą, patartina kreiptis ir į policiją.

Atsižvelgiant į tai, jog mokytojos teisės imtis rimtesnių sankcijų yra ribotos, patartina kuo greičiau susisiekti su mokinio tėvais ir paaiškinti situaciją, kad jie galėtų imtis prevencinių auklėjamųjų priemonių (pvz., daugiau laiko pralesti su vaiku, stebėti jo žinių įvertinimus, dalyvauti klasės tėvų susirinkimuose, kalbėtis temomis, susijusiomis su smurtu ir jo prevencija, didinti vaiko užimtumą).

Labai svarbu paminėti, jog jeigu yra tiksliai žinoma, kad vaikas nukentės nuo tėvų dėl vaiką žalojančios jų reakcijos, tuomet dėl įvykio mokykloje ir apie vaiko šeimą derėtų informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus.

Taip pat kontoros D LEGALS teisininkė Greta Obadauskaitė pataria, jog apie įvykį reikėtų perspėti ir mokyklos administraciją, kad kartu būtų galima imtis prevencinių ar kitų pedagoginių priemonių tokiems veiksmams sustabdyti (pvz., suorganizuoti susitikimą su socialiniu darbuotoju, psichologu, policijos pareigūnu).

Pažymėtina, kad mokytojams ir mokyklos administracijai labai svarbu prevencines priemones pradėti taikyti kiek galima anksčiau, pvz., supažindinti mokinius ir jų tėvus su mokykloje galiojančiomis taisyklėmis ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.