Išteisintas ir šių nusikaltimų organizavimu kaltintas Vilniaus advokatas Petras Butkevičius bei bendrovėje „Baltijos turto holdingas“ vadybininku dirbantis 45 metų Arūnas Antanaitis.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Ainora Kornelija Macevičienė ketvirtadienį paskelbė, kad kaltinimai L. Andriuškevičienei, P. Butkevičiui ir A. Antanaičiui buvo grindžiami tik operatyvinio tyrimo metu užfiksuotų pokalbių ištraukomis, tačiau, išanalizavus prokurorų surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra objektyvių, tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamųjų kaltę.
„Kaltinamiesiems neigiant savo kaltę dėl įkaltintų veikų padarymo, nesant kitų objektyvių įrodymų, kyla abejonės ir dėl įkaltintų nusikalstamų veikų sudėties“, – skelbdama išteisinamąjį nuosprendį pažymėjo teisėja.
Teismas taip pat pabrėžė, kad operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys nėra pakankami nusikalstamų veikų padarymo konstatavimui.
Be to, teisėja pažymėjo, kad kaltinamųjų bendravimas išėjo iš oficialaus bendravimo ribų, nes jie yra privataus pobūdžio ir juose vartojama daug necenzūrinių žodžių. Tiesa, pasak teismo, ne kiekvienas toks pokalbis gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
„Noras palaikyti draugiškus santykius su buvusiu bendradarbiu FNTT pareigūnu, o vėliau advokatu tapusiu P. Butkevičiumi, kuris civilinėse bylose atstovavo jos tėvams, nelaikytinas L. Andriuškevičienei įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo motyvu“, – nusprendė teismas.
Teisėja pažymėjo, kad teismui pateiktą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą sudarė L. Andriuškevičienės atlikto ikiteisminio tyrimo medžiaga, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bankroto bylos dokumentų kopijos, įvairaus turinio prokurorų nutartys, lydraščiai, proceso dalyvių prašymai ir skundai.
„Likusi teismui pateiktų įrodymų dalis buvo STT pareigūno nuožiūra atrinktų ir asmeniniu vertinimu korupcinių nusikaltimų padarymą patvirtinančių telefoninių pokalbių garso įrašai ir protokolai“, – pažymėjo teismas.
Priimdamas nuosprendį teismas vadovavosi įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje. Pasak teismo, kaltinimai L. Andriuškevičienei, P. Butkevičiui ir A. Antanaičiui iš esmės buvo grindžiami tik operatyvinio tyrimo metu užfiksuotų pokalbių ištraukomis.
„Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam įkaltintas nusikalstamas veikas“, – teismas pabrėžė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėliojimais, abejonėmis ar prielaidomis, net jeigu jos išsakytos prokuroro baigiamojoje kalboje.
Išteisindamas L. Andriuškevičienę teismas panaikino jai skirtą nušalinimą nuo pareigų, tačiau tyrėja į darbą negalės grįžti, kol nuosprendis neįsiteisėjo. Tiesa, prokuratūra jį žada skųsti – tam turi 20 dienų.
FNTT tyrėja buvo sulaikyta 2010-ųjų rugsėjo 21-ąją, tačiau kitą dieną jau buvo paleista į laisvę, tačiau buvo nušalinta nuo pareigų.
L.Andriuškevičienė: nežinau, ar grįšiu į darbą
Po nuosprendžio paskelbimo L. Andriuškevičienė žurnalistams sakė, kad net neabejojo, jog bus išteisinta.
„Nuosprendis toks ir turėjo būti – šios bylos išvis neturėjo būti, teismas tą ir pasakė – mano atžvilgiu byla buvo sugalvota, jog mano atliekamame ikiteisminiame tyrime įtariamieji asmenys išvengtų atsakomybės“, – sakė ji.
FNTT tyrėja pažymėjo, kad nuo pat tyrimo pradžios buvo siekiama ją pašalinti nuo bylos. „Tuo buvo suinteresuoti Remigijus Andriūnas, Eugenijus Ivanenka, Lina Mananikova, bankroto administratorius Vladas Monginas ir teisininkas Andrius Riabčiukas“, vsakė ji.
Paklausta, ar ketina grįžti į darbą, L. Andriuškevičienė sakė dar nežinanti, kaip pasielgs.
„Grįžti į tarnybą ir dirbti tai, ką dirbau, kontroliuojant tų pačių prokurorų, kurie mano atžvilgiu inicijavo tyrimą ir kurie manęs negirdėjo, sąmoningai neklausė? – sakė ji. – O jūs grįžtumėte? Į ten, kur jūsų atžvilgiu padarė, melavo jums? Nežinau, dar pagalvosiu. Be abejo, perspektyva yra advokatūra – ginti tuos žmones, kurie nukenčia nuo prasto teisinio lygio prokuratūrų – ir blogas tyrimas, ir žinios nekvalifikuotos, ir ambicijos be proto didelės, ko neturi būti. Aš kalbu apie konkrečius prokurorus – apie visus kitus, su kuriais dirbau, jiems galima paminklą pastatyti už jų žinias, darbą, atsidavimą darbui ir sąžiningumą“.
L. Andriuškevičienė neatmetė galimybės, kad bylinėsis dėl žalos atlyginimo.
„Nušalinus mane nuo tyrimo buvo daromas savotiškas socialinis eksperimentas – man galiojo draudimas dirbti, būti renkamai, dabar man neprašyti kompensacijos būtų naivu, - sakė ji. - Suprantate, ne aš nusikaltimą padariau, prieš mane nusikaltimą padarė. Aš, kaip mokesčių mokėtoja, puikiai suprantu, kad tai yra pinigai, kuriuos ji priversta išleisti veltui, nes būčiau dirbusi ir būčiau padariusi daug gero darbo“.
Prokuroras: nuosprendis bus apskųstas
Tuo metu nuosprendžio išklausyti atvykęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius neslėpė, kad jo kolegos nuosprendį skųs.
„Mano praktikoje kontroliuojant ikiteisminius tyrimus dėl korupcinio pobūdžio veikų ir tokiems tyrimams vadovaujant nežinau nė vieno atvejo, kad būtų įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo nuosprendis“, – sakė jis.
Prokuroras nesutiko su teismo motyvais, kad negalima remtis operatyvinio sekimo metu surinktais duomenimis.
„Ne visiškai norėčiau sutikti dėl motyvo, kad yra neteisėti duomenys, kurie gauti operatyvinio tyrimo veiksmų metu ir jais remtis negalima, – sakė jis. – Yra nesena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, kur pasisakyta, jeigu operatyvinio tyrimo veiksmai buvo atliekami dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veiksmų, tai juos galima panaudoti bylose, kuriose kaltinimas pasikeitė į kitą nusikalstamą veiką, bet panašaus pobūdžio veiką savo esme ir savo pavojingumu“.
Tyrimas buvo pradėtas dėl kitų galimų nusikaltimų
L. Andriuškevičienei kaltinimai buvo pateikti dėl to, kad dirbdama FNTT Vilniaus apskrities skyriuje vyriausiąja tyrėja be asmens sutikimo panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią sužinojo dėl savo tarnybos.
Prokurorų kaltinimuose buvo teigiama, kad norėdama palaikyti draugiškus santykius su buvusiu bendradarbiu P. Butkevičiumi, kuris kaip advokatas atstovavo jos tėvams civilinėse bylose, pataisė P. Butkevičiaus pateiktą bendrovės „Casterbridge inc.“ pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Vėliau, pasak prokurorų, L. Andriuškevičienė, veikdama P. Butkevičiaus ir A. Antanaičio naudai, parengė dar vieną raštą ir jį vėliau koregavo – šis raštas buvo skirtas Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam bendrovės „Vilniaus sadutė“, dėl kurios veiksmų ji atliko tyrimą, bankroto bylą.
Kaltinamajame akte taip pat buvo teigiama, kad L. Andriuškevičienė telefoninių pokalbių ir susitikimų metu P. Butkevičiui ir A. Antanaičiui esą perduodavo informaciją apie ikiteisminio tyrimo metu atliktus veiksmus – apie nuosavybės apribojimą, planuojamą sulaikymą, įtariamųjų apklausos duomenis ir t.t.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos vieno pareigūno tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad L. Andriuškevičienė atlieka tyrimą dėl fiktyvaus „Vilniaus sadutės“ bankroto sukėlimo ir esą galimai informuoja P. Butkevičių apie tyrimo veiksmus. Tarnybiniame pranešime taip pat buvo nurodyta, kad „Vilniaus sadutės“ vienas iš neoficialių savininkų esą yra Izraelio pilietis (jam išimties tvarka suteikta ir Lietuvos pilietybė) Meiras Klabinas.
Iš karto po to buvo pradėtas operatyvinis L. Andriuškevičienės sekimas, tiesa, tiriant galimą kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, dokumentų klastojimą ir disponavimą jais bei piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Tuo metu P. Butkevičius buvo slapta sekamas, nes buvo įtariama, jog jis moka kyšius FNTT atsakingiems pareigūnams už palankių sprendimų priėmimą ar pageidaujamų veiksmų vykdymą.
A. Antanaitis buvo sekamas, nes buvo įtariamas galimu tarpininko kyšininkavimu ir papirkimu.
Teismui kilo abejonių dėl šio sekimo ir atliktų operatyvinių veiksmų panaudojimo FNTT tyrėjos, advokato ir vadybininko byloje – esą operatyviniai veiksmai galėjo būti atlikti kitame operatyviniame tyrime, kuris nesusijęs su kaltinamiesiems pareikštais kaltinimais. Tokie duomenys teismui nebuvo pateikti.