Rudenį atvažiavo direktoriaus pavaduotojas ir pasakė, kad dabar didesnis užsakymas ir aš turėsiu jau padaryti iki 14 000 vnt. Sakė, kai bus darbo, vieną kartą atveš 14 tūkst. vnt., kitą kartą 9 000 vnt. Žinoma sutikau (bet niekur nepasirašiau), nes maniau, kad nuo to ir atlygis mano padidės. Deja – dirbau daugiau, atlyginimą gaudavau tą patį.

Kai pradėjau klausti, kodėl nekyla man alga, juk dirbu beveik 1/3 daugiau, man pasakė, kad jau du metus (nuo 2010 m.) esu „valandininkė“ ir man skaičiuojama nebe už vienetų gamybą, bet už valandas.

Jei esu „valandininkė“, ar privalau daryti tuos 14 tūkst. vnt.? Ir ar tuomet teisinga, jei vieni galės daryti 9 tūkst. vnt., o kiti – 14 tūkst. vnt. ir gaus ta patį minimumą kaip už 6 val.? Kokia galima išeitis? Ar darbdavys teisus? Jei ne, ką tuomet turėčiau daryti? Vida J.

Aptardama darbuotojo teisę į teisingą apmokėjimą už darbą, į skaitytojos klausimą atsako kontoros D LEGALS teisininkė Inga Andriušytė

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Taip ne tik įtvirtinamas teisingo apmokėjimo už darbą principas aukščiausią teisinę galią turinčio teisės akto lygmeniu, bet ir pažymimas jo, kaip konstitucinio darbo teisės principo, privalomumas nacionaliniu lygiu.

Norint atsakyti į pateiktą klausimą, būtina kompleksiškai pažvelgti į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) nuostatas, reglamentuojančias darbo užmokestį ir darbo apmokėjimą, kai yra padidinamas darbų mastas bei keičiamos darbo sutartyje sulygtos darbo sąlygos.

Visų pirma, pažymėtina, kad darbo užmokesčio sąlyga nebėra būtinoji darbo sutarties sąlyga, nes jai suteiktas atskiras teisinis statusas. DK 95 str. 3 d. nurodyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl mokėjimo už darbą sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 str. 1, 2 d.).

Darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą, einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. 

Darbo užmokestis taip pat gali būti nustatomas priklausomai nuo darbo kiekio ir kokybės, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas užmokestis (DK 186 str. 3 d.). Svarbu, kad nustatant darbo užmokestį, darbuotojo mėnesinė alga ar valandinis atlygis nebūtų mažesnis už Vyriausybės nustatytus minimaliojo darbo užmokesčio dydžius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys darbo sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią.

Antra, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į darbo apmokėjimo ypatumus, kai yra padidinimas darbų mastas. Darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas, kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais (DK 120 str. 1 d.). Iš to išplaukia, kad darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos ir dėl kitų priežasčių, jeigu, darbdavio požiūriu, jos susijusios su gamybiniu būtinumu. DK gamybinio būtinumo sąvoka nepaaiškinama, tai rodo, kad nėra baigtinio sąrašo aplinkybių, dėl kurių darbdaviui leidžiama keisti darbuotojo darbo sąlygas, gavus išankstinį darbuotojo sutikimą.

Kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis sąlygomis, jis gali būti atleidžiamas iš darbo tik DK 129 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y., darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Kai darbo sutarties sąlygos yra keičiamos didinant darbų mastą, palyginti su nustatyta norma - už tokį darbą turi būti mokama proporcingai daugiau. Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse (DK 197 str.).

Trečia, darbdavys turi teisę pakeisti nebūtinąsias darbo sutarties sąlygas,  kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija ar darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais, bet tam reikalingas raštiškas darbuotojo sutikimas. Raštiškas darbuotojo sutikimas taip pat yra būtinas visais atvejais, kai darbdavys nori koreguoti savo nuožiūra darbo apmokėjimo sąlygas (tiek didinti darbo užmokestį, tiek jį mažinti, tiek keisti darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ar kt.).

Apie tai, kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos, darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. Išimtis, kai darbuotojo sutikimo dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo nereikalaujama, yra tada, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Pažymėtina, kad keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose.

Kontoros D LEGALS teisininkė Inga Andriušytė pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju iš klausime pateiktos informacijos negalimą nustatyti, kokia darbo užmokesčio sistema buvo pasirinkta darbo sutartyje. Klausimą uždavusiai skaitytojai nurodžius, kad ji per mėnesį turėdavo padaryti 10 000 vnt. produkcijos ir už tai gaudavo 600 litų mėnesinį atlyginimą, o nuo 2010 m. sužinojo, kad jos darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal valandas, galima daryti prielaidą, kad pirmiausia buvo nustatyta vienetinė darbo užmokesčio sistema, o nuo 2010 m. pakeista į laikinę darbo užmokesčio sistemą.

Taip pat galima matyti, kad darbuotojai ženkliai buvo padidintas darbų mastas, palyginti su prieš tai nustatyta norma (nuo 10 000 vnt. iki 14 000 vnt. per mėnesį), todėl už darbą jai turėjo būti mokama proporcingai daugiau (DK 197 str.). Darbdaviui nepritaikius šio normos yra paminamas teisingo apmokėjimo už darbą principas, sudaromos prielaidos darbuotojo intereso ir teisių pažeidimams.

Galiausiai teisininkė pastebi, kad darbdavys galimai neįvykdė keleto savo pareigų: tikriausiai nustatytais terminais neinformavo apie darbo masto padidinimą, negavo raštiško darbuotojos sutikimo, keičiant darbo užmokesčio sistemą ir didinant darbų mastą, nesilaikė pareigos mokėti proporcingai daugiau už padidėjusį darbų mastą.

Kontoros D LEGALS teisininkė atkreipia dėmesį, kad siekiant tinkamai įvertinti pažeistų darbuotojos teisių visumą ir galimybes jas ginti teisinėmis priemonėmis, pateikto klausimo formuluotėje nepakanka informacijos, ir yra reikalinga papildoma visų rašytinių su darbuotojos ir darbdavio pasirašyta darbo sutartimi bei darbo santykiais susijusių dokumentų analizė.

Atlikus detalų situacijos įvertinimą, klausimą uždavusiai skaitytojai D LEGALS teisininkė Inga Andriušytė pirmiausia pataria problemą spręsti geranoriškai, t.y. kreipiantis į patį darbdavį, arba į artimiausią darbo ginčų komisiją, kuri nuo 2013 m. sausio 1 d. yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus. Nepavykus susitarti su darbdaviu ar ginčo išspręsti taikiai darbo ginčų komisijoje, pažeistas darbuotojo teises galima ginti kreipiantis tiesiogiai į teismą.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.