Bylos tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuroras Linas Kuprusevičius BNS patvirtino, kad V.Dovidaitis anksčiau byloje apklaustas specialiuoju liudytoju.

"Aš nepamenu, ar jis vėliau buvo apklaustas jau kaip liudytojas, bet manau, kad byloje jis liks liudytoju - šiai dienai nėra tokių duomenų, kad pagal juos būtų galima jam pareikšti įtarimus", - BNS sakė prokuroras L.Kuprusevičius.

Jis teigė, kad bylos tyrimo metu gauta medžiaga perduota Prezidentūrai, nes, manoma, kad V.Dovidaitis turėtų atsakyti bent drausmine tvarka - pavyzdžiui, kartą teisėjas Ryšardas Skirtunas nebuvo darbe, tačiau buvo įforminta, kad dirbo visą dieną.

Prezidentūra antradienį pranešė, kad šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko V.Dovidaičio, pažeminusio teisėjo vardą, atleidimo iš pareigų.

Tokį sprendimą D.Grybauskaitė priėmė įvertinusi Specialiųjų tyrimų tarnybos ir prokurorų pateiktus duomenis, kurie paaiškėjo tiriant už teisėjo vardo pažeminimą atleisto buvusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo R.Skirtuno kyšininkavimo bylą, pranešė Prezidentūra.

V.Dovidaitis, pažeisdamas bylų skirstymo taisykles, patenkino R.Skirtuno prašymą paskirti jam apeliacine tvarka nagrinėti baudžiamąją bylą ir toleravo nederamą R.Skirtuno elgesį jam neatvykstant į darbą. Taip pat V.Dovidaitis darė neteisėtą poveikį teisėjams nagrinėjant jo pažįstamo įtariamojo suėmimo pratęsimo klausimą.

Teisėjų tarybos posėdis, kuriame bus svarstoma dėl patarimo prezidentei atleisti V.Dovidaitį iš pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, vyks penktadienį.

Antradienį susisiekti su teisėju V.Dovidaičiu ir išklausyti jo poziciją BNS nepavyko.

46 metų V.Dovidaitis Vilniaus apygardos teisme dirba nuo 2003 metų, iki tol jis dirbo Vilniaus rajono apylinkės teisme. Nuo 2008-ųjų metų jis eina Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas.

Nuo 1999-ųjų iki šiol V.Dovidaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedros asistentas.

Pasak prokuroro L.Kuprusevičiaus, baudžiamosios bylos, kurioje vienas įtariamųjų yra tuometinis Vilniaus apygardos teismo teisėjas R.Skirtunas, tyrimas eina į pabaigą.

"Galvojame apie galutinių įtarimų pareiškimą", - sakė prokuroras.

Prokuratūra buvo kreipusis pagalbos į ekspertus, kad jie su savo turima technika nustatytų, apie ką slapta įrašytuose pokalbiuose šnabždasi teismo darbuotojai. Tačiau ekspertams šnabždesių iššifruoti nepavyko.

Praėjusių metų balandžio 10 dieną Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 51 metų R.Skirtuno kabinete atlikta krata, rasta 30 tūkst. litų, jie galėjo būti perduoti kaip kyšis. Įtariama, kad kyšis galėjo būti perduotas siekiant palankaus sprendimo Laimono Jurgelevičiaus baudžiamojoje byloje. R.Skirtunas savo parašu patvirtino, kad iš advokato Vitoldo Petravičiaus gavo paketą. Jame STT aptiko pinigus.

Gegužės viduryje prokuratūra į laisvę paleido teisėjo papirkimu įtariamą advokatą. V.Petravičiui, kaip ir R.Skirtunui, skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jiems draudžiama bendrauti tarpusavyje, taip pat su kitais asmenimis.

Seime generalinis prokuroras Darius Valys yra sakęs, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas R.Skirtunas dėjo pastangų, jog būtų paskirtas į trijų teisėjų kolegiją, kuri nagrinės L.Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą. Jis buvo paskirtas pranešėju šioje byloje. Be to, priimdamas pinigus iš teisiamojo advokato V.Petravičiaus esą pažadėjo palankų nuosprendį jo ginamajam.

Seimas priėmė sprendimą dėl teisinio imuniteto panaikinimo R.Skirtunui, netrukus Teisėjų taryba neeiliniame posėdyje pritarė R.Skirtuno atleidimui, o prezidentė pasirašė dekretą dėl R.Skirtuno atleidimo už teisėjo vardo pažeminimą.

Tiriant galimą korupciją Vilniaus apygardos teisme, balandį STT pareigūnai buvo sulaikę du Vilniuje žinomus advokatus.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl prekybos poveikiu, papirkimo bei kyšininkavimo. Šioje byloje yra keturi įtariamieji.

Pasak prokuroro L.Kuprusevičiaus, vieno advokato bylą dėl prekybos poveikiu ketinama išskirti į atskirą.

Vilnietis L.Jurgelevičius, kuriam atstovavęs advokatas V.Petravičius įkliuvo dėl galimo teisėjo papirkimo, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo sumokėti daugiau nei 142 tūkst. litų.

Be to, nuosprendį paskelbęs teismas buvo nusprendęs konfiskuoti valstybės naudai iš nusikalstamų veikų gautus daugiau nei 242 tūkst. litų. Vilniaus apygardos teismas šią bylą turėjo nagrinėti apeliacine tvarka.