Tai yra užfiksuota duomenų banke, bet pagal gyvenamą vietą išregistravimo nebuvo iki 2012 lapkričio 8 d., kai per pokalbius telefonu iš užsienio dukra sugebėjo atsekti išvykimo deklaravimą ir patvirtino tą internetu.
Faktiškai išvykimas įregistruotas Duomenų banke nuo 2011 m., bet kadangi visi įrašai atsirado tik dabar, tai kompensacija man bus skirta tik praėjus 3 mėnesiams po dukros dabartinio telefoninio išsiregistravimo.
Kaip man įrodyti, kad dukra negyveno su manim jau nuo 2011 metų? Juk duomenys yra Duomenų banke. Tuomet man skaičiuotų kompensaciją nuo šildymo pradžios.
Aptardama bendruosius reikalavimus asmenims, norintiems gauti kompensaciją už būsto šildymo išlaidas, į skaitytojos klausimą atsako kontoros D LEGALS teisininkė Greta Obadauskaitė.
Valstybei siekiant įgyvendinti socialinio teisingumo ir veiksmingumo principus, kompensacija už būsto šildymo išlaidas yra viena iš priemonių, kuria yra užtikrinama pagalba asmenims, dėl objektyvių aplinkybių negalintiems savarankiškai patenkinti savo poreikių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsniu, teisę į kompensaciją turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: (i) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo; (ii) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų turi teisę į piniginę socialinę paramą; (iii) įsiskolinusieji už būsto šildymą su tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.
Asmenims atitinkantiems aukščiau nurodytus įstatymo reikalavimus ir norintiems gauti kompensaciją paprastai užtenka kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, administraciją. Savivaldybėje asmenys turi pateikti prašymą nurodant duomenis apie asmenis bei bendrai gyvenančius asmenis, jų veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas (gautas per paskutinius 3 mėnesius) ir kitą informaciją.
Kontoros D LEGALS teisininkė G. Obadauskaitė atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog visa procedūra kompensacijai už šildymo išlaidas gauti atrodo nesudėtinga, gyventojai dažnai susiduria su nesklandumais, dėl kurių kompensacijos tenka laukti ne tiek jau trumpai. Dažniausiai kompensacijos prašantiems asmenims nepatogumų kyla, kuomet pateikiant prašymus savivaldybių administracijos darbuotojai nurodo pateikti vis naujų ir aktualesnių dokumentų, pvz., pažymą apie gaunamas pajamas, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietų ir pan.
Svarbu pažymėti, jog paskutiniu metu teisę į tokio pobūdžio kompensaciją turintys asmenys susiduria su dar viena problema. Emigracijos reiškiniui suaktyvėjus ir daugeliui asmenų išvykus ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui bei nedeklaravus savo naujos gyvenamosios vietos, Lietuvoje likę jų artimieji, pretenduojantys į kompensaciją už būsto šildymo išlaidas, gali susidurti su atitinkamais sunkumais gaunant minėtą kompensaciją.
Visų pirma, kartu gyvenančių asmenų bendra turto suma gali viršyti jiems nustatytą turto normatyvą būsto šildymo kompensacijai gauti. Pažymėtina, kad apskaičiuojant pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų kompensavimui yra vertinama ne tik kompensacijos prašančio asmens nuosavybė (nekilnojamas turtas, akcijos, piniginės lėšos ir kt.), bet ir bendrai gyvenančių, t. y. būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, turtas. Taigi asmenų, išvykusių į užsienį ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, turtas yra taip pat apskaitomas. Dėl šios priežasties bendra turto suma gali viršyti normatyvą, o kompensacijos prašančio asmens prašymas gali likti nepatenkintas.
Antra, nesklandumų gaunant kompensaciją gali kilti ir tada, kai įrašas apie faktą dėl asmens gyvenamosios vietos pakeitimo Gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje atsiranda vėliau nei pati užregistruota faktinė aplinkybė. Nors to priežastis dažniausiai būna techninė klaida (gyvenamosios vietos deklaravimo duomenims kompiuterizuotai tvarkyti ir jiems teikti Gyventojų registrui naudojama informacinė sistema), tačiau išvykusių asmenų artimiesiems tai sukelia didelių nepatogumų, dėl kurių galima sugaišti daug laiko ir net patirti finansinių nuostolių.
Vis dėlto, anot kontoros D LEGALS teisininkės G. Obadauskaitės, panašios aplinkybės neturėtų būti kliūtis, stabdanti kompensacijos gavimą. Visų pirma pažymėtina, jog vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 17 p., asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaracijos pateikimo deklaravimo įstaigai dienos. Nepaisant to, kada atsirado įrašas Gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje, asmens gyvenamosios vietos deklaravimo faktas turi sutapti su deklaracijos įteikimo deklaravimo įstaigai momentu.
Taip pat svarbu pažymėti, kad kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, bet ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki prašymo pateikimo mėnesius. Taigi išvykusių asmenų artimieji faktiškai teisę į kompensaciją gali įgyti po to, kai yra deklaruojamas drauge nebegyvenančių asmenų išvykimas. Tokiu atveju, jei deklaravimo duomenų sistemoje visgi nėra, teisiškai reikšmingus faktus, t. y. faktą, kad deklaracija buvo įteikta, privaloma įrodyti.
Pažymėtina, jog deklaravimo įstaigos privalo pateiktas deklaracijas saugoti. Šios deklaracijos yra dedamos į bylas pagal deklaracijos pateikimo datą. Prie jų segami ir kiti pateikti dokumentai. Tai reiškia, kad nors tam tikras duomuo neegzistuoja informacinėje sistemoje, įmanoma įrodyti, kad duomuo buvo registruotas.
Be to, pagal minėtas Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisykles gyvenamąją vietą deklaravusio asmens prašymo pagrindu deklaravimo įstaiga privalo išduoti dokumentą, patvirtinantį asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kuriame turėtų būti nurodyta ir deklaracijos padavimo data. Atsižvelgiant į tai, gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai įteikus tokį dokumentą, patvirtinantį asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, būtų tinkamai įrodyta teisė į kompensaciją už būsto šildymo išlaidas, kuri, dar kartą pabrėžtina, ima egzistuoti nuo tam tikrų faktinių aplinkybių atsiradimo, šiuo atveju nuo deklaravimo momento.
Klausimo autorei kontoros D LEGALS teisininkė G. Obadauskaitė pataria pirmiausia kreiptis į deklaravimo įstaigą su prašymu išduoti nustatytos formos pažymą, kurią po to derėtų pateikti savivaldybei. Minėta pažyma turėtų būti pakankamas rašytinis įrodymas pagrįsti egzistuojančią teisę į kompensaciją, kuri gali būti suteikiama ne daugiau kaip už 2 mėnesius praėjusius iki prašymo pateikimo.
Tačiau būtina įvertinti ir tai, jog dėl vienų ar kitų priežasčių prašymas dėl kompensacijos gali likti nepatenkintas. Tuo atveju jei prašymas nepatenkinamas nepagrįstai, pvz., sprendimas priimamas neįvertinus pateiktų pažymų, asmuo įgyja neginčytiną teisę ginti savo pažeistus teisėtus interesus.
Tai galima padaryti keliais būdais. Pirma, sprendimas dėl kompensacijos gali būti skundžiamas savivaldybės administracijos direktoriui. Antra, asmuo savo pažeistas teises gali ginti kreipiantis į administracinių ginčų komisiją. Trečia, galima kreiptis į apygardos administracinį teismą Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Svarbu pabrėžti, jog pasirinkus savo pažeistas teises ginti teisme, prieš tai būtina įvertinti tai, jog teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos gali neatpirkti prašytos kompensacijos dydžio. Pažymėtina, kad panašiais atvejais, kurie laikytini administraciniais ginčais, pažeistų teisių gynimui gali būti tikslingesnis arba privalomai taikytinas nagrinėjimas ikiteisminėse institucijose, ir tik po to, įvertinus finansinių nuostolių riziką ir bylos pralaimėjimo riziką, vertėtų kreiptis į kompetentingą teismą.
Atkreiptinas dėmesys, jog ši konsultacija laikytina bendro pobūdžio. Konkrečiai ir visapusiškai konsultacijai derėtų kreiptis į kontoros teisininkus asmeniškai, jiems pateikiant turimus dokumentus ir kt.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.