Seimo Teisės departamento specialistai kelia klausimą, "ar teikiamas projektas atitinka konstitucinėje doktrinoje suformuluotą Konstitucijoje numatytos priesaikos aprėptį ir reikšmę".

Kaip BNS sakė Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis, reikėtų gerai pasvarstyti, ar parengtas Konstitucijos papildymas yra pakankamas. Anot jo, priėmus projektą liktų iki galo neaišku, ar per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo galėtų eiti kitas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Grupės dar buvusios kadencijos parlamentarų registruotas Konstitucijos 56 papildymo projektas kalba tik apie tokių asmenų galimybę tapti Seimo nariais, tačiau nenumato, ar per apkaltą pašalintas asmuo gali eiti, pavyzdžiui, valstybės kontrolieriaus pareigas. Mat Konstitucijoje numatyta, kad valstybės kontrolierius pradėdamas eiti pareigas prisiekia.

Tuo metu Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

42 praėjusios kadencijos parlamentarai siūlo papildyti Konstituciją dviem nuostatomis - kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai, ir kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką, jeigu nuo šio pripažinimo įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai.

Keisti teisinį reguliavimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų Lietuvą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jis pripažino, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

Praėjusios kadencijos Seimas pavasarį buvo priėmęs Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kad po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžiama ketverius metus. Tačiau Konstitucinis Teismas konstatavo, jog norint suteikti teisę per apkaltą pašalintam prezidentui kandidatuoti į Seimą, reikia keisti Konstituciją.

Kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.